Pažvelkime į Vilniaus plėtros žemėlapį per pastaruosius kelis dešimtmečius. Žirmūnai, Šeškinė, Fabijoniškės, vėliau – Šnipiškės ir Naujamiestis. Miestas nuosekliai augo į šiaurę ir vakarus. Pietinė kryptis ilgai liko paraštėse – ne dėl to, kad ten trūko vietos ar ji buvo nepatraukli, o dėl geležinkelio, kuris veikė kaip ryški urbanistinė ir psichologinė riba.
Šiandien ši riba nyksta. Vilniaus savivaldybė kryptingai imasi stoties rajono konversijos, pasirašyta „Vilnius Connect“ projektavimo sutartis su „Zaha Hadid Architects“ studija, o aplinkiniuose kvartaluose vienas po kito atsiranda nauji gyvenamieji ir konversijos projektai. Kas kelerius metus panašus posūkis įvyksta kiekviename augančiame mieste – ir kiekvieną kartą tai reiškia tą patį: rajonas, apie kurį anksčiau kalbėta atsargiai, per kelerius metus tampa prestižiniu adresu.
„Miesto centras pamažu kryptingai keliasi per geležinkelio bėgius. Kai vyksta tokios miesto konversijos tendencija būna panaši – iš pradžių rajoną atranda menininkai ir maži verslai, tada atsiranda infrastruktūra, nauji projektai, o tik paskui apie rajoną pradeda kalbėti visi. Mes šios vietos potencialą matėme dar prieš kelerius metus, nes geriausia investicija yra tada, kai jos dar nemato kiti“, – sako „Citus“ vadovas Šarūnas Tarutis.
Arčiau nei Žvėrynas ar Antakalnis, tik su Valakampių ramybe
Įdomiausia šio pokyčio dalis – grynai geografinė. Nuo Tyzenhauzų gatvės iki Aušros vartų yra 850 metrų, arba dešimt minučių pėsčiomis. Tai arčiau Senamiesčio nei Žvėrynas ar Antakalnis – rajonai, kurių prestižo Vilniuje niekas nekvestionuoja.
Skirtumas tik tas, kad Žvėryno ir Antakalnio statusas susiformavo prieš dešimtmečius, o pietinė Senamiesčio prieiga šį statusą dar tik įgyja. Pirkėjui tai reiškia paprastą dalyką: tie patys lokacijos privalumai, bet kita kainų kategorija bei vertės augimo potencialas.
Be to, dauguma šalia centro plėtojamų prestižinių projektų stovi prie judrių gatvių. Tyzenhauzų gatvė yra neintensyvaus eismo, su brandžia, per dešimtmečius užaugusia žaluma ir kalno šlaitu, prie kurio glaudžiasi kvartalas. Aplinka artimesnė Valakampiams nei centrui, nors iki Rotušės – dvidešimt minučių pėsčiomis.
Patyrusių investuotojų pasirinkimas
Kad ši vieta turi ne tik gyvenimo kokybės, bet ir stiprų investicinį potencialą, patvirtina ir patyrusių NT rinkos žaidėjų veiksmai. Investavimo platformos „Profitus“ įkūrėja Viktorija Čijunskytė šiame projekte įsigijo ne vieną būstą.
„Šis projektas patraukė savo vieta. Aplink daug žalumos, bet už kelių žingsnių – Senamiestis. Taip pat didelį įspūdį paliko pastato architektūra, uždaras kiemas. Įsigijau čia keletą būstų, nes vertinu puikų kainos ir vertės santykį – tai investicija, turinti aiškią perspektyvą“, – teigia V. Čijunskytė.
NT taisyklė: kodėl didžiausią pelną surenka ne tie, kurie seka madas
Nekilnojamojo turto rinkoje galioja taisyklė, kurią jau patvirtino Šnipiškių, Naujamiesčio ar Paupio konversijos: didžiausią vertės prieaugį gauna tie, kas į rajoną ateina vienu etapu anksčiau. Kai vieta tampa visuotinai madinga, būsima vertės dalis jau būna įskaičiuota į kainą.
Būtent todėl faktas, kad „CITUS Tyzenhauz“ projekte jau parduota apie 40 proc. būstų, siunčia aiškų signalą rinkai. Pirkėjai, kurie analizuoja miesto plėtros žemėlapius ir infrastruktūros planus, savo pasirinkimą jau padarė.
„Prestižinio segmento pirkėjas retai renkasi emocingai. Jis vertina bendrąjį miesto planą, aplinkines investicijas ir tai, kaip ši vieta atrodys po penkerių metų. Tai, kad beveik pusė būstų randa savo šeimininkus dar iki masinio rajono atradimo, yra stipriausias įrodymas, kad pirkėjai mato ilgalaikį šios vietos potencialą“, – teigia Š. Tarutis.
Senamiesčio kaimynystė be naktinio triukšmo ir kovos dėl automobilio vietos
Gyvenimas Senamiestyje turi kainą, apie kurią retai kalbama lankstinukuose: turistų srautai kieme, naktinis barų gyvenimas po langais, uždarytos gatvės per Kaziuko mugę ir nuolatinė kova dėl vietos automobiliui. Prie to prisideda techniniai senosios statybos apribojimai – energinis naudingumas, vėdinimas, senstančios komunikacijos.
„CITUS Tyzenhauz“ siūlo kitokį derinį: penki korpusai formuoja uždarą kiemą, kuris veikia kaip privati užuovėja. Kiemas suprojektuotas pagal natūralų reljefą, su vandens kriokliu, apžvalgos aikštele ir gausiu apželdinimu. Dalis butų projekte – per du aukštus, su atskirais įėjimais, terasomis ir aukštomis lubomis.
Istorija rodo, kad miesto konversijos ir naujų prestižinių taškų atsiradimas sostinėje vyksta bangomis. Tie, kurie geba pamatyti miesto ateitį per architektūrinius sprendimus ir plėtros planus, galiausiai laimi daugiausiai. „CITUS Tyzenhauz“ atveju 40 proc. jau sudarytų sandorių rodo, kad naujausio sostinės konversijos etapo traukinys jau pajudėjo – ir jame vietą pirmieji užsiima tie, kas mato bent kelis ėjimus į priekį.
