Biometanu varomi vilkikai Lietuvoje pamažu pereina iš bandymų etapo į kasdienę logistiką. Pramonės ir transporto rinkos atstovai sako, kad ši technologija pirmiausia gali pasiteisinti ten, kur pervežimų srautai yra stabilūs, o degalų papildymo infrastruktūra – lengvai pasiekiama.
Tokį sprendimą šį pavasarį pradėjo testuoti ir VMG grupė. Šiuo metu du biometanu varomi vilkikai jau naudojami žaliavoms, komponentams ir pusgaminiams gabenti tarp grupės gamyklų Lietuvoje.
„Pradėjome nuo maršrutų, kuriuose srautai yra reguliarūs ir prognozuojami, todėl galėjome gana tiksliai įvertinti tokio transporto efektyvumą realiomis sąlygomis. Testavimo etapas parodė, kad mūsų vidinėje logistikoje biometanas gali būti praktiškai pritaikomas jau šiandien, todėl šį modelį planuojame palaipsniui plėsti“, – sako VMG grupės logistikos grupės vadovė Aistė Bočkutė-Damanskienė.
Vertino kelias alternatyvas dyzelinui
Prieš pasirinkdama biometaną grupė vertino HVO degalus, elektrinius, vandeniliu ir skirtingų rūšių dujomis varomus vilkikus. Pasak A. Bočkutės-Damanskienės, renkantis sprendimą svarbus buvo ne vien jo poveikis emisijoms, bet ir galimybė technologiją integruoti į kasdienius logistikos procesus.
„Sunkiajame transporte neužtenka vertinti vien transporto priemonės emisijų. Vilkikas turi kasdien įveikti suplanuotus maršrutus, degalų papildymas negali stabdyti logistikos, o visas sprendimas turi būti ekonomiškai pagrįstas. Šiandien mūsų maršrutuose biometanas šiuos kriterijus atitinka geriausiai“, – teigia ji.
VMG skaičiavimu, vertinant visą degalų ciklą, biometanu varomo vilkiko CO2 pėdsakas gali būti iki 90 proc. mažesnis nei naudojant dyzeliną. Vienas reguliariai eksploatuojamas vilkikas per metus gali padėti sumažinti maždaug 61–75 tonas CO2 emisijų, o intensyvesniu režimu dirbanti transporto priemonė – iki 91 tonos.
Šiuo metu grupėje naudojami du vilkikai per metus, bendrovės vertinimu, gali sumažinti CO2 emisijas iki 150 tonų.
Biometanas leidžia mažinti ir vietinę oro taršą. VMG duomenimis, palyginti su dyzeliniais vilkikais, kietųjų dalelių emisijos gali sumažėti iki 99 proc., azoto oksidų – iki 90 proc. Biometanu varomi varikliai taip pat veikia tyliau.
Ekonomika pasiteisina ne visuose maršrutuose
Transporto bendrovės „Vaizga“ transporto direktorius Sigitas Kateila sako, kad dalyje regioninių maršrutų biometano technologijos ekonomika jau šiandien yra pagrįsta, o jos pritaikymo galimybės nuolat plečiasi.
„Bio-CNG vilkikas kainuoja daugiau, tačiau dalį šio skirtumo kompensuoja degalų sąnaudos. Realiai tai yra sprendimas pastoviems ir prognozuojamiems maršrutams. Kai žinai ridą ir degalinių vietas, ekonominį efektą galima gana tiksliai apskaičiuoti“, – sako S. Kateila.
„Biometanas Lietuvos transportui“ duomenimis, skaičiuojant pagal 2026 m. birželio kainas, biometanu varomo vilkiko eksploatacija siekė apie 0,85 Eur/km, dyzelinu varomo – 0,87 Eur/km.
Pasak jo, biometano plėtros tempą artimiausiais metais daugiausia lems degalinių tinklo plėtra, valstybės paskatos alternatyviais degalais varomam transportui, kelių rinkliavų politika ir degalų kainų skirtumas.
S. Kateilos vertinimu, elektrinio sunkiojo transporto galimybes dalyje regioninių ir ilgesnių maršrutų kol kas riboja nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo infrastruktūra ir transporto priemonių kaina. Dėl to biometanas gali tapti viena praktiškų pereinamojo laikotarpio alternatyvų ten, kur transporto parkus reikia dekarbonizuoti jau dabar.
Biometanas turėtų pasiekti ir eksporto grandinę
VMG grupė šiuo metu daugiausia dėmesio skiria vidinei logistikai, tačiau ateityje biometanu varomą transportą numatoma pritaikyti ir gatavai produkcijai gabenti bei ilgesniems vietiniams ir tarptautiniams maršrutams.
Per tolesnius trejus metus parką numatoma palaipsniui didinti iki kelių dešimčių biometanu varomų vilkikų. Grupės tikslas – iki 2030 m. pereiti prie tvaresnio vidinės logistikos modelio. Išplėtus transporto parką ir biometaną pradėjus naudoti platesniame maršrutų tinkle, VMG grupė skaičiuoja, kad metinis CO2 emisijų sumažėjimas galėtų siekti apie 500–720 tonų.
„Mūsų tikslas yra palaipsniui mažinti logistikos emisijas visoje tiekimo grandinėje. Pradėjome ten, kur pokytį galime tiksliausiai išmatuoti ir kontroliuoti, tačiau vidiniai pervežimai yra pirmasis etapas. Toliau vertinsime galimybes biometanu gabenti ir galutinę produkciją bei jį naudoti ilgesniuose maršrutuose“, – sako A. Bočkutė-Damanskienė.
About the Author
