Baimė pasakyti ne taip dažnai sukelia tiek įtampos, kad imame vengti pokalbio su žmogumi, turinčiu negalią. Lietuvoje gyvena beveik 269 tūkst. žmonių su negalia, dėl to gebėjimas bendrauti natūraliai ir pagarbiai svarbus ir kasdienėje, ir darbo aplinkoje. Ekspertė ramina – žodžio „negalia“ bijoti nereikia, o norint neperžengti žmogaus ribų pakanka vos kelių paprastų taisyklių, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Svarbu kalbėti natūraliai, be baimės suklysti. Jei pirmą kartą atsidūrėme situacijoje, kai bendraujame su žmogumi su negalia, galime jam taip ir pasakyti: „Man tai pirmas kartas. Ar galiu tavęs paklausti?“ Paprastai žmonės labai pozityviai į tai reaguoja. Taip leidžiame ir pačiam žmogui parodyti, apie ką ir kiek galima kalbėtis“, – sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Pirmiausia – žmogus, tik po to negalia
Parinkti tinkamus žodžius vis dar nėra paprasta, rodo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros užsakymu atlikta apklausa. 80 proc. Lietuvos gyventojų stengiasi kalbėti taip, kad neįskaudintų žmonių su negalia, bet tik kas aštuntas (13 proc.) žino negaliai jautrios kalbos gaires.
„Pagrindinė pagarbaus pokalbio taisyklė – pirmiausia įvardyti žmogų, o tik tada – jo negalią. Rekomenduojama sakyti „žmogus su negalia“, „žmogus su regos negalia“, „žmogus su judėjimo negalia“. Sąvoka „neįgalusis“ oficialioje kalboje nebevartojama nuo 2024 metų, o tokie žodžiai kaip „invalidas“ laikomi itin grubiais ir nevartotinais“, – pažymi E. Staniulionė.
Nereikėtų pulti ir į kitą kraštutinumą – žodžio „negalia“ maskuoti ar dirbtinai gražinti.
„Tokie apibūdinimai kaip „ypatingi žmonės“, „skirtingų gebėjimų žmonės“, „specialieji poreikiai“ ar „neGalia“ taip pat nėra tinkama alternatyva ir skatina atskirtį. Pats žodis „negalia“ nėra nei nemandagus, nei įžeidžiantis – svarbu, kokiame kontekste jis vartojamas“, – sako E. Staniulionė.
Klausti galima, smalsauti – ne
Darbo aplinkoje svarbu atskirti informaciją, kurios reikia tinkamoms darbo sąlygoms užtikrinti, nuo paprasčiausio smalsumo. Pavyzdžiui, įsidarbinus žmogui su regos ar judėjimo negalia, vadovui normalu pasiteirauti, ar jam reikia pritaikyti darbo vietą ir kokių sąlygų reikėtų sklandžiam darbui. Vis dėlto nebūtina klausti, kaip žmogus įgijo negalią, jei ši informacija jo darbui neturi reikšmės.
„Jei žmogus norės papasakoti savo istoriją, jis tai ir padarys bei pats nusibrėš pokalbio ribas. Vengti reikėtų ir užuojautos frazių. Tokios frazės kaip „labai užjaučiu“ ar „man labai gaila“ dažniau siejamos su nelaimėmis ir netektimis. Vien tai, kad žmogus turi negalią, nereiškia, kad jam reikia užuojautos“, – pažymi skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Tas pats galioja ir siūlant pagalbą – pirmiausia reikėtų paklausti, ar jos reikia ir kokia pagalba būtų tinkamiausia. Geranoriškai elgdamiesi galime ne tik sukelti nepatogumų, bet ir žmogų įžeisti ar net jam pakenkti.
„Pavyzdžiui, žmonės, turintys regos negalią, erdvėje orientuojasi labai skirtingai – pagal specialius takus, liesdami sieną, pagal kvapus ar temperatūros pokyčius. Taip jie susipažįsta su erdve ir gali judėti savarankiškai. Jeigu tokį žmogų paimsi už parankės ir savu tempu nusivesi, neleidęs įsiminti kelio, jam bus sudėtinga grįžti“, – sako E. Staniulionė.
Tas pats principas galioja ir šuniui vedliui – jo nereikėtų kalbinti ar liesti neatsiklausus šeimininko. Šuo vedlys tuo metu dirba – jį išblaškę galime sutrukdyti žmogui saugiai judėti.
Apie negalią pranešti nereikia
Ne kiekviena negalia yra matoma, dėl to kolegos gali net nežinoti, kad šalia dirbančiam žmogui reikalingos individualiai pritaikytos darbo sąlygos. Informacija apie žmogaus negalią yra asmeninė – kiek ir kam apie ją pasakoti, sprendžia pats žmogus. Jei reikalingas darbo vietos ar darbo sąlygų pritaikymas, individualius poreikius svarbu aptarti su darbdaviu.
„Kolegų smalsumas nėra priežastis dalytis asmenine informacija. „Bitėje“ dirba žmonės su skirtingomis negaliomis, tačiau kiekvienas pats sprendžia, ar nori ir kiek nori apie tai kalbėti. Darbdavio užduotis – ne klausinėti apie žmogaus negalią, o užtikrinti darbo sąlygas, kurių jam reikia sklandžiai dirbti. Žmonėms su negalia esame pritaikę darbo vietas ir biuro pastatą, taip pat darbuotojams organizuojame mokymus, kaip bendrauti su žmonėmis, turinčiais negalią“, – sako E. Staniulionė.
About the Author
