Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Alytaus, Biržų, Prienų, Trakų, Vilniaus rajonų, Kauno miesto bei Birštono, Elektrėnų, Neringos ir Kazlų Rūdos savivaldybių valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo patikėjimo teise procesuose. STT vertinimu, savivaldybėms suteikiama per didelė diskrecija įgyvendinant kai kurias valstybinės žemėsvaldymo, naudojimo ir disponavimo ja patikėjimo teise funkcijas, nėra pakankamai užtikrinama savivaldybių priimtų sprendimų bei jų įgyvendinimo kontrolė.
2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės įstatymo pataisoms, savivaldybės įgijo patikėjimo teisę valdyti ir naudoti valstybinę žemę, esančią visų miestų ir miestelių teritorijų ribose. Tokiu būdu, joms buvo perduota daugiau nei 100 tūkst. hektarų valstybinės žemės.
Nors šiais sprendimais siekta mažinti biurokratiją, stiprinti regionus ir kurti žemės valdymo sistemą, kurioje sprendimai priimami greitai, aiškiai ir atsakingai, 2022 m. gegužę ir 2023 m. balandį STT atlikus antikorupcinius teisės aktų vertinimus, nustatytos kritinės antikorupcinės pastabos dėl žemės sklypų nuomos be aukciono, savivaldybių ir valstybės interesų konflikto, atkreiptas dėmesys į skirtingą savivaldybių praktiką priimant sprendimus. Į pateiktas pastabas nebuvo reikiamai atsižvelgta, todėl atlikta korupcijos rizikos analizė, kuri patvirtino aukščiau minėtų rizikų buvimą. Tai rodo, jog valstybinės žemės valdymas savivaldybėms perduotas nesukūrus pakankamų antikorupcinių saugiklių.
Skirtingos savivaldybių taisyklės ir plati sprendimų priėmimo diskrecija lemia nevienodą situacijų vertinimą
Sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai, savivaldybės išduoda pagal skirtingas, kiekvienos savivaldybės pasitvirtintas taisykles. Pavyzdžiui, „automatiniai“ kitų institucijų pritarimai, kurie leidžia svarbų sprendimą grįsti ne aktyviu pritarimu, o neveikimu; pareiga pačiam pareiškėjui suderinti statinio projektą su kitomis institucijomis; sutikimų neišdavimo sąlygos atskirais atvejais yra subjektyvaus vertinamojo pobūdžio ir nepakankamai aiškios. Dėl to analogiški prašymai savivaldybėse gali būti nagrinėjami pagal skirtingas sąlygas, priimami skirtingi sprendimai, o neaiškūs kriterijai gali sudaryti prielaidas selektyviai taikyti reikalavimus ar daryti išimtis.
Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybėje net keturiais atvejais buvo leista statyti neišlaikant norminių atstumų, nors dalis sprendimų nebuvo objektyviai motyvuoti. Analizės metu pastebėta, kad visi šie sutikimai buvo išduoti artimam mero giminaičiui ir savivaldybės tarybos nariui. Tuo tarpu nustatyta pavyzdžių, kai kitais analogiškais atvejais prašymai statyti neišlaikant norminių atstumų buvo atmesti, nurodant, kad statinius galima projektuoti tik laikantis nustatytų atstumų.
Dalis savivaldybių nevaldo išsamios informacijos, o duomenys apie laisvą valstybinę žemę – ne visada viešinami
Decentralizavus valdymą savivaldybėms buvo perduota teisė disponuoti valstybine žeme, tačiau ne visais atvejais suteikti išsamūs duomenys, o pačios savivaldybės visų sklypų neinventorizavo. Kai informacija apie laisvą žemę neviešinama, ją turintys darbuotojai ar su jais susiję asmenys gali įgyti nepagrįstą pranašumą. Tai ypač rizikinga, kai pirmenybė suteikiama anksčiausiai prašymą pateikusiam asmeniui. Pavyzdžiui, 5 analizuotos savivaldybės 2024–2025 m. išdavė 183 sutikimus laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti, net 179 iš jų buvo tęstiniai, išduoti asmenims, naudojusiems šiuos laisvos valstybinės žemės plotus pagal Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimus, tačiau toks teisinis reguliavimas neužtikrino valstybinės žemės ūkio veiklai vykdyti naudojimo skaidrumo. Likusiais atvejais sutikimai išduoti pagal asmenų prašymus, taip pat nesant viešų atrankos procedūrų.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad savivaldybės nepakankamai aktyviai inventorizuoja galimus nuomoti žemės ūkio paskirties sklypus, nesudaro ir neviešina išsamių jų sąrašų, todėl nėra sudaromos reikiamos sąlygos teisės aktų nustatytais atvejais tokius sklypus nuomoti aukciono būdu. Pavyzdžiui, 2024–2025 m. Alytaus rajono savivaldybė išnuomojo 13 žemės ūkio paskirties sklypų pagal asmenų prašymus. Juose atskirais atvejais nurodoma, jog sklypai naudojami pagal ankstesnes sutartis su NŽT ar jos sutikimus, kad jie suprojektuoti konkretiems pareiškėjams. Taip pat, savivaldybės neveikia pakankamai proaktyviai siekiant aukcionuose nuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pavyzdžiui, Trakų rajono savivaldybė nurodė, kad šiuo metu neturi galimų nuomoti suformuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, tačiau atsitiktinės atrankos būdu įvertinus savivaldybei perduotus žemės sklypus, buvo nustatyta laisvų žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Laisvų žemės ūkio paskirties žemės sklypų buvo nustatyta ir Alytaus, Biržų, Vilniaus, Prienų rajonų, Elektrėnų savivaldybėse.
Sprendimų vykdymo ir teisėtumo kontrolė yra fragmentiška
Savivaldybės priima sprendimus dėl sutikimų, nuomos ir panaudos, tačiau nėra sukurta vieninga kontrolės sistema, kurios pagalba būtų užtikrinamas išduotų sutikimų sąlygų laikymasis, kontroliuojama, ar žemė faktiškai naudojama tam tikslui, kuriam buvo suteikta. Be to, teisinis reglamentavimas suteikia plačią diskreciją savivaldybėms spręsti dėl faktinių duomenų patikrinimo būtinybės, o tai gali kelti neteisėtų susitarimų, subjektyvių sprendimų rizikas, skirtingi ūkio subjektai gali atsidurti nelygiavertėse pozicijose ir išvengti žemės nuomos mokesčių.
Nustatyta atvejų, kai pagal panaudą viešiesiems interesams tenkinti gautos valstybinės žemės dalys buvo naudojamos komerciniais tikslais. Vienas tokių atvejų nustatytas Neringoje, kai biudžetinei įstaigai panauda buvo perduoti valstybinės žemės sklypai viešųjų paslaugų teikimui – žmonių gelbėjimo paslaugoms užtikrinti, tačiau pastatai išnuomoti juridiniams asmenims, vykdantiems viešojo maitinimo veiklą.
Savivaldybėms, Aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai STT pateikė pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, kontrolės ir priežiūros sistemų efektyvinimo. Pažymėtina pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo svarba tiek esamiems procesams, tiek ir procesams, kurie vyks nuo 2027 m. sausio 1 d. savivaldybėms patikėjimo teise perdavus ir kaimų teritorijose esančią valstybinę žemę.
Su atlikta korupcijos rizikos analize galite susipažinti čia.
About the Author
