Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį į atvejus, kai valstybinėje žemėje neteisėtai pastatę statinius ar įrengę kitus objektus asmenys vėliau siekia, kad šiems objektams būtų suformuoti žemės sklypai, o valstybinę žemę būtų galima išsinuomoti ar įsigyti be aukciono. NŽT pabrėžia, kad neteisėtos veiklos faktas negali būti pagrindas atsirasti teisei į valstybinę žemę, o žemės sklypas neformuojamas tam, kad būtų įteisintas neteisėtas objektas.
Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse nustatyta, kad be aukciono gali būti parduodami ar išnuomojami suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naudojami žemės sklypai, reikalingi juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Tai reiškia, kad teisė įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono siejama ne su bet kokio objekto buvimu joje, o su teisėtai esančiu ir įregistruotu statiniu ar įrenginiu bei teisės aktuose nustatytomis kitomis sąlygomis.
Todėl neteisėtai pastatytas statinys, įrengtas tvenkinys ar kitoks savavališkas valstybinės žemės užėmimas nesukuria pagrindo formuoti žemės sklypą ir vėliau žemę išsinuomoti ar parduoti be aukciono.
Taigi svarbu atskirti du dalykus: statinio ar kito objekto buvimą teritorijoje ir teisę naudotis žeme, kurioje tas objektas yra. Vien tai, kad žmogus faktiškai naudoja tam tikrą valstybinės žemės plotą arba jame yra jo pastatytas objektas, nereiškia, kad šis plotas turi būti suformuotas kaip žemės sklypas jo naudojimui.
Valstybinės žemės sklypo suformavimas ir teisės jį įsigyti ar išsinuomoti suteikimas yra atskiri teisiniai procesai. Net ir teisėtai esančio statinio atveju žemė gali būti suteikiama tik tada, kai tenkinamos visos teisės aktuose nustatytos sąlygos, tai yra kitos paskirties valstybinę žemę ne aukciono būdu gali įsigyti joje esančių pastatų ir statinių savininkai, kai žemė reikalinga šiems pastatams eksploatuoti.
About the Author
