Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA), atstovaudama Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams bei jų bendruomenėms ir būdama Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos „Eurochambres“ nare, jungiasi prie jos iniciatyvos ir ragina nedelsiant įvertinti nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. pradėto taikyti Europos Sąjungos Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento (PPWR) poveikį verslui.
Nors LPPARA palaiko reglamento aplinkosaugos ir žiedinės ekonomikos tikslus, verslui kyla rimtų abejonių dėl pasirinkto jų įgyvendinimo būdo. Reglamentas pradėtas taikyti dar nepriėmus dalies svarbių deleguotųjų ir įgyvendinamųjų teisės aktų, o valstybėse narėse nėra užbaigtos visos nacionalinės procedūros ir informacinės sistemos.
Dėl to įmonės privalo laikytis naujų reikalavimų neturėdamos pakankamai aiškios, išsamios ir vienodai visoje ES taikomos informacijos.
„Verslas nekvestionuoja pakuočių atliekų mažinimo, perdirbamumo ar pakartotinio naudojimo tikslų. Problema ta, kad iš įmonių jau reikalaujama laikytis dar neužbaigtos reguliavimo sistemos. Negalima tikėtis sklandaus įgyvendinimo, kai trūksta dalies teisės aktų, techninių sprendimų ir aiškių praktinių gairių“, – sako LPPARA prezidentas Sigitas Gailiūnas.
PPWR nustato naujus reikalavimus pakuočių sudėčiai, perdirbamumui, ženklinimui, pakartotiniam naudojimui, pakuočių mažinimui, techninei dokumentacijai ir ekonominės veiklos vykdytojų atsakomybei.
Europos verslo ir asociacijų teigimu, šiuo metu ypač pažeidžiamos mažosios ir vidutinės įmonės, kurios neturi atskirų teisės, aplinkosaugos ir atitikties padalinių. Joms tie patys reikalavimai sukuria santykinai gerokai didesnę naštą nei stambiosioms bendrovėms.
Nors PPWR yra tiesiogiai taikomas visoje ES, dalis reglamento įgyvendinimo tebėra paremta skirtingomis nacionalinėmis registravimo, išplėstinės gamintojo atsakomybės, ataskaitų teikimo ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemomis.
Tad tarpvalstybinę prekybą vykdančioms įmonėms gali tekti kiekvienoje valstybėje atskirai aiškintis taikomus reikalavimus, registruotis nacionalinėse sistemose, sudaryti sutartis, teikti skirtingas ataskaitas ir mokėti įmokas. Tam tikrais atvejais Lietuvos įmonėms, tiesiogiai parduodančioms supakuotas prekes galutiniams naudotojams kitoje ES valstybėje, gali tekti paskirti ir vietos įgaliotąjį atstovą reglamento pareigoms vykdyti.
Ši našta gali lemti, kad mažoms įmonėms prekyba kai kuriose ES rinkose taps komerciškai nepagrįsta. Užuot vienodinęs sąlygas, reglamentas rizikuoja sustiprinti nacionalinių sistemų skirtumus ir sukurti naujų kliūčių bendrajai rinkai.
„Bendroji rinka negali veikti kaip 27 skirtingos administracinės sistemos. Lietuvos įmonėms turi būti sudarytos sąlygos aiškiai suprasti savo pareigas ir jas įvykdyti be neproporcingų procedūrų bei kaštų kiekvienoje valstybėje atskirai“, – pabrėžia S. Gailiūnas.
LPPARA ragina Aplinkos ministeriją aktyviai atstovauti Lietuvos verslo interesams ES institucijose ir palaikyti sprendimus, kurie mažintų administracinę naštą bei neleistų PPWR reikalavimams tapti naujomis kliūtimis ES bendrajai rinkai.
Europos Komisija buvo pasiūliusi iki 2035 m. sustabdyti vienos iš PPWR nustatytų tarpvalstybinių prievolių – privalomo įgaliotojo atstovo – taikymą ES įmonėms. Tačiau pasiūlymas iki reglamento taikymo pradžios nebuvo priimtas. Europos Parlamento teisėkūros procedūra tebevyksta, o derybos ES Taryboje dėl šio pasiūlymo buvo nutrauktos.
„Eurochambres“ ir LPPARA įspėja, kad neužbaigtas ir pernelyg sudėtingas reguliavimas gali didinti įmonių sąnaudas, stabdyti investicijas, riboti tarpvalstybinę prekybą ir prieštarauti ES konkurencingumo bei administracinės naštos mažinimo tikslams.
Tad LPPARA palaiko „Eurochambres“ raginimą nedelsiant „sustabdyti laikrodį“ ir ragina skubiai priimti trūkstamus deleguotuosius ir įgyvendinamuosius teisės aktus, užtikrinti pakankamus pereinamuosius laikotarpius po galutinių techninių reikalavimų patvirtinimo, parengti aiškias ir visose valstybėse vienodai taikomas praktines gaires, taip pat mažinti nacionalinių registracijos, ataskaitų teikimo ir sistemų skirtumus. Verslas taip pat skatina sukurti ES masto vieno langelio principu veikiančią sistemą tarpvalstybinėms pareigoms vykdyti, nustatyti proporcingas sąlygas, išimtis arba minimalias ribas mikroįmonėms ir mažos apimties veiklai bei užtikrinti, kad aplinkosaugos reikalavimai nekurtų naujų kliūčių ES bendrajai rinkai.
Didėjantį Europos smulkiojo verslo susirūpinimą rodo ir smulkaus verslo iniciatyva paskelbta peticija, kuria reikalaujama laikinai sustabdyti tarpvalstybinių reikalavimų taikymą, nustatyti minimalią jų taikymo ribą ir sukurti bendrą ES vieno langelio sistemą. Iki 2026 m. rugsėjo 8 d. peticija buvo surinkusi daugiau kaip 82 tūkst. patvirtintų parašų.
About the Author
