Po vasaros, kai odos priežiūra dažnai supaprastėja iki minimumo, rudenį daugelį apima priešingas noras – „atsigriebti“: į rutiną įtraukti daugiau priemonių, aktyvių ingredientų ir naujų žingsnių. Vis dėlto dermatovenerologė Iveta Gylienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai sako, kad daugiau nebūtinai reiškia geriau, ir paaiškina, kiek žingsnių sveikai odai iš tiesų pakanka.
Rūpinimasis savimi moterims apskritai yra svarbi kasdienybės dalis. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo duomenimis, net 45 proc. moterų savirūpą pirmiausia sieja su laiku sau, poilsiu ir ramybe – tarp vyrų taip atsakė dvigubai mažiau, 22,8 proc. Odos priežiūra taip pat gali tapti vienu iš kasdienių rūpinimosi savimi ritualų, tačiau jei tai daroma teisingai.
Ryte gali pakakti vos dviejų ar trijų žingsnių
Pasak I. Gylienės, sveikos odos baziniams poreikiams užtikrinti visai nereikia dešimties skirtingų priemonių. Ryte odai nuprausti gali pakakti paprasčiausio vandens, kai kuriems žmonėms – prireikti švelnaus prausiklio. Toliau – tinkamas drėkinamasis kremas ir apsauga nuo saulės.
„Drėkiklį svarbu rinktis pagal odos tipą. Riebiai, į aknę linkusiai odai dažniau tiks nekomedogeninės, lengvos konsistencijos, sebumo išskyrimą reguliuojančios priemonės. Jautriai – minimalistinės formulės, sausai – daugiau į odos barjero atkūrimą orientuoti, lipidais praturtinti produktai“, – pasakoja dermatovenerologė.
Paskutinis ryto rutinos žingsnis odos sveikatai yra bene svarbiausias, sako specialistė. Tai – apsauga nuo saulės, mažinanti tiek odos vėžio, tiek raukšlių atsiradimo riziką. Kai kurios šiuolaikinės priemonės suteikia ir drėkinimą, ir apsaugą nuo saulės, todėl ryto rutina gali būti dar trumpesnė.
Vakare, pasak I. Gylienės, prausiklis jau reikalingas visiems – jis padeda pašalinti per dieną susikaupusį prakaitą, sebumą, dulkes, makiažo ir kitų priemonių likučius. Po prausimo bazinę rutiną ji siūlo užbaigti individualiai parinktu drėkinamuoju kremu.
Ar rutina turi keistis priklausomai nuo sezono?
Keičiantis sezonui, I. Gylienės teigimu, dažniau turėtų keistis priemonių tekstūra ar naudojimo dažnis, o ne pats bazinių žingsnių skaičius. Vasarą patogesni gali būti lengvesni drėkikliai, o prasidėjus šildymo sezonui, mažėjant oro drėgmei ir didėjant temperatūrų kontrastams, kai kuriems žmonėms prireikia sodresnio kremo ar švelnesnio prausiklio.
„Rudenį ir žiemą neretai pradedama eksperimentuoti su kompleksiškesne priežiūra, žmonės pradeda naudoti retinolį, rūgštis ar kitas aktyvias medžiagas. Jos gali būti naudingos siekiant konkretaus tikslo, tačiau svarbu jas įtraukti palaipsniui, o ne pradėti naudoti viską iš karto“, – pabrėžia specialistė.
Papildomų priemonių poreikis priklauso ne nuo metų laiko, o nuo odos tipo, būklės ir norimo rezultato. Jei oda sveika, nėra aknės, rožinės, pigmentacijos ar kitų problemų, papildomų aktyviųjų medžiagų gali visai nereikėti.
„Daugiau priemonių savaime nereiškia geresnio rezultato: neretai veiksmingesnė yra trumpa rutina, kadangi jos nuoseklus taikymas neapsunkina žmogaus kasdienybės“, – dalijasi I. Gylienė.
Kaip atpažinti perkrautą odą
Kad rutina tapo per intensyvi arba tiesiog netinkamai sudaryta, oda dažniausiai parodo gana aiškiai. Apie tai gali signalizuoti bendras sudirgimas: paraudimas, sausumas, šerpetojimas, niežėjimas, deginimo ar tempimo pojūčiai.
„Pacientai kartais pasakoja, kad staiga odą pradėjo dirginti net vanduo arba anksčiau puikiai tikęs paprastas drėkinamasis kremas. Oda tampa neįprastai jautri, gali atsirasti smulkių uždegiminių bėrimų apie akis ar burną, nors anksčiau tokių problemų nebuvo“, – sako I. Gylienė.
Sudirginimo rizika kyla vienu metu sluoksniuojant kelias stipriai veikiančias priemones – net geros priemonės, naudojamos visos kartu, gali tapti per dideliu krūviu odai.
Dažna klaida – besidubliuojančios ar netinkamai derinamos veikliosios medžiagos
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai net nepastebi, jog keliuose skirtinguose produktuose kartojasi tos pačios veikliosios medžiagos. Todėl skaitant sudėtį svarbu žinoti, kad ta pati medžiaga skirtinguose produktuose gali būti įvardijama skirtingai.
„Pavyzdžiui, hialurono rūgštis gali būti žymima kaip Sodium Hyaluronate, Hydrolyzed Hyaluronic Acid arba Hyaluronic Acid. Vitaminas B3 – kaip niacinamidas (Niacinamide). Salicilo rūgštis – kaip BHA, Salicylic Acid, Betaine Salicylate. Glikolio rūgštis gali būti žymima kaip Glycolic Acid, o pieno rūgštis – kaip Lactic Acid. Abi jos priklauso AHA rūgštims. O vitamino A dariniai gali būti įvardijami kaip retinolis, Retinyl Palmitate, Hydroxypinacolone Retinoate, Retinaldehyde“, – sako vaistininkė.
J. Deksnienė pabrėžia, kad hialurono rūgštis gali kartotis keliuose rutinos produktuose, o su stipriau veikiančiomis medžiagomis verta elgtis atsargiau – jų dubliavimas gali padidinti sudirginimo riziką. Ypač atsargiai reikėtų derinti stipresnius aktyviuosius ingredientus – dėl jų geriausia visų pirma pasikonsultuoti su specialistu. „Eurovaistinės“ vaistininkė išskiria kelis derinius, galinčius dirginti odą:
· Vitaminas C ir salicilo arba glikolio rūgštis – oda gali pradėti rausti ir pleiskanoti.
· Vitamino A dariniai ir vitaminas C – jautresnei odai šis derinys gali būti per stiprus ir padidinti paraudimo bei sudirginimo, alerginės reakcijos riziką.
· Vitaminas A ir salicilo arba glikolio rūgštis – gali padidinti riziką pažeisti odos barjerą.
· Benzoilo peroksidas ir vitamino A dariniai – oda gali tapti sausa ir sudirgusi. Be to, benzoilo peroksidas gali silpninti vitamino A darinių veikimą.
· Salicilo ir glikolio rūgštys – oda gali parausti, pleiskanoti, atsirasti cheminis sudirginimas.
Pastebėjus dirginimo simptomus, I. Gylienė pataria laikinai atsisakyti aktyviųjų medžiagų ir palikti tik švelnų prausiklį, minimalistinės sudėties drėkinamąjį kremą bei toleruojamą apsaugą nuo saulės. Odai nurimus, priemones geriausia grąžinti po vieną. Jei paraudimas, niežėjimas ar bėrimas išlieka ar atsinaujina, išsamesnei diagnostikai reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.
About the Author
