2026 m. rugsėjo 28 d.
Viešai paskelbtas „Zaborės naujienų“ epizodas apie rugsėjo 21 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusį susitikimą plačiai pasklido ir sulaukė daug reakcijų. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) taip pat gauna narių ir ūkininkų žinutes su nuorodomis į epizodą bei klausimais. Atsižvelgdami į susidomėjimą ir keliamų klausimų rimtumą, viešai pateikiame savo poziciją ir raginame kompetentingas institucijas informaciją patikrinti. Jei ji pasitvirtintų, kiltų rimtų klausimų dėl galimo poveikio Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovui, sprendimų skaidrumo ir vienodų valstybės institucijų santykių su žemdirbių organizacijomis.
Epizode pateiktą informaciją būtina patikrinti
Epizode teigiama, kad rugsėjo 21 d. žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos kabinete buvo aptariama vieno konkretaus stambaus ES paramos gavėjo situacija. Pasak epizodo autorės, NMA direktorius Fortunatas Dirginčius iš anksto nežinojo konkrečios susitikimo temos ir atvyko nepasirengęs nagrinėti individualios bylos. Susitikime iš jo esą buvo tikimasi reakcijos į NMA pritaikytą sankciją ir su teismo procesu susijusius sprendimus.
Viešai paskelbtoje versijoje nurodoma, kad NMA vadovas nesutiko keisti vertinimo, priminė teisinį ginčo kelią ir po galimo patirto spaudimo, pareiškė, kad susitikimą deklaruosiantis.Po trijų dienų Žemės ūkio ministerija pradėjo jo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir laikinai nušalino nuo pareigų. Ši įvykių seka savaime neįrodo priežastinio ryšio, tačiau yra pakankamai konkreti, kad būtų patikrinta pagal dokumentus, darbotvarkes, susirašinėjimą, patekimo duomenis ir susitikimo įrašus,nes kiek patiems tenka dalyvauti visi tokio pobudžio susitikimai įrašomi protokolo rengimo tiklais.
LJŪJS nevertina F. Dirginčiaus veiklos ir iš anksto nesprendžia, ar jo nušalinimas buvo pagrįstas. Sąjungai svarbu, kad tarnybinis tyrimas būtų aiškiai atskirtas nuo galimo spaudimo dėl vieno privataus paramos gavėjo, o visuomenei būtų paaiškinta, kada ir kokių faktų pagrindu pradėtas nušalinimo procesas.
Ministerijos prieinamumui turi galioti vienodi standartai
LJŪJS šioje istorijoje mato ir platesnę problemą – nevienodą žemdirbių savivaldos organizacijų galimybę patekti pas sprendimų priėmėjus. Sąjunga 2026 m. liepos 23 d. oficialiai kreipėsi į žemės ūkio ministrą, prašydama susitikimo dėl jauniesiems ūkininkams ir Lietuvos kaimui svarbių sisteminių klausimų. Tarp jų – paramos koncentracijos ribojimas, kartų kaita, žemės prieinamumas ir atvejai, kai susijusios įmonės gali apeiti vienam subjektui taikomą 500 hektarų žemės įsigijimo ribą.
Per daugiau kaip du mėnesius LJŪJS negavo nei konkretaus atsakymo dėl keliamų klausimų, nei tikslios susitikimo datos. Gyvai sutikęs Sąjungos atstovus ministras paaiškino esantis labai užsiėmęs ir nurodė, kad susitikimas galėtų įvykti spalį arba lapkritį. Tuo metu „Zaborės naujienų“ epizode teigiama, kad Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkui Jonui Vilioniui penktadienį paskambinus NMA vadovui, jau pirmadienį ministro kabinete surengtas susitikimas, kuriame dalyvavo ir ministras, ir NMA direktorius.
„Jeigu ši chronologija tiksli, matome akivaizdžiai nevienodus ministro taikomus standartus žemdirbių savivaldai. Jaunieji ūkininkai dėl visam sektoriui svarbių klausimų daugiau kaip du mėnesius negauna susitikimo datos, o vieno konkretaus paramos gavėjo klausimui po penktadienio skambučio pirmadienį randamas laikas ne tik ministro darbotvarkėje – į kabinetą pakviečiamas ir NMA vadovas. Klausimas kyla ne dėl to, kodėl ministras susitiko, bet kodėl vieniems prieiga suteikiama per vieną darbo dieną, o kitiems sisteminiai klausimai gali laukti mėnesius“, – teigia LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.
„Žemdirbių savivaldos įtaka turėtų būti matuojama argumentų, kompetencijos ir atstovaujamo viešojo intereso svoriu, o ne tuo, kieno telefono skambutis ministro kabinete suveikia greičiau. Visoms asociacijoms turi galioti vienodi ir iš anksto suprantami standartai“, – pabrėžia P. Astrauskas.
Dvigubų standartų įspūdį turi išsklaidyti faktai
LJŪJS pažymi, kad žemdirbių bendruomenėje ir anksčiau kilo klausimų dėl nevienodos atskirų organizacijų prieigos prie sprendimų priėmėjų ir jų įtakos individualiems sprendimams. Tokios kalbos savaime nėra įrodymai. Tačiau dabar viešai nurodytos konkrečios datos, dalyviai, pokalbių seka ir galimi pasisakymai, todėl jų negalima palikti vien viešo ginčo lygmenyje.
Ministerija turėtų paaiškinti, kas inicijavo rugsėjo 21 d. susitikimą, kokia buvo jo oficiali tema, kas sudarė dalyvių sąrašą ir kodėl NMA vadovas, kaip teigiama epizode, apie konkrečios bylos aptarimą nebuvo informuotas iš anksto. Taip pat būtina nustatyti, kada ministerijoje pradėtas rengti sprendimas dėl F. Dirginčiaus nušalinimo ir ar šis procesas buvo pradėtas iki susitikimo.
Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti ir tai, ar konkretaus privataus paramos gavėjo interesais nebuvo mėginama paveikti NMA atliekamų viešojo administravimo veiksmų. Tyrimui svarbu išsaugoti susitikimo garso ar vaizdo medžiagą, lankytojų registrus, vidines darbotvarkes, kvietimus, elektroninį susirašinėjimą ir kitus objektyvius duomenis.
„Nenorime, kad išvados būtų daromos vien pagal viešą epizodą, tačiau konkrečių aplinkybių negalima nurašyti kaip vidinio sektoriaus konflikto. Jeigu pateikta informacija netiksli, institucijos gali tai aiškiai parodyti dokumentais. Jeigu ji tiksli, turi būti atsakyta, kodėl vieno paramos gavėjo byla buvo aptariama tokiu formatu ir kokį vaidmenį šiame procese atliko ministras“, – sako dr. P. Astrauskas.
Pasitikėjimą gali atkurti skaidrus tyrimas
LJŪJS vertinimu, pasitikėjimas valstybės institucijomis silpnėja, kai susidaro įspūdis, kad prieiga prie ministro ar institucijos vadovo priklauso nuo asmeninės įtakos, o sprendimų tempas skiriasi pagal besikreipiantį asmenį. Šį įspūdį gali išsklaidyti ne bendri patikinimai, o paskelbta chronologija, dokumentais pagrįsti atsakymai ir vienodos susitikimų su žemdirbių organizacijomis taisyklės.
Sąjunga tikisi, kad „Zaborės naujienų“ epizode nurodytos aplinkybės bus įvertintos, o į viešai iškeltus klausimus atsakys Žemės ūkio ministerija ir pagal kompetenciją atsakingos institucijos. Tai svarbu ne vien šio susitikimo dalyviams. NMA administruoja didelės vertės ES ir valstybės paramą, todėl jos sprendimų nepriklausomumas ir atsparumas interesų grupių poveikiui yra visų paramos gavėjų interesas.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga
About the Author
