Prieš penkerius metus prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo maždaug kas trečias vyras, kuriam priklausė ši patikra, o pernai – beveik kas antras. Tai dar nepakankamas, bet svarbus ir teigiamas pokytis: prostatos vėžys ilgai gali nesukelti jokių simptomų, todėl laukti, kol jie pasirodys, nėra geriausias pasirinkimas.
„Svarbu ne tik pats pasitikrinimas, bet ir tai, ką suteikia rezultatas. Jei pakitimai nustatomi anksti, gydytojas gali juos stebėti ar prireikus anksčiau pradėti gydymą. Tada jis veiksmingesnis ir mažiau paveikia žmogaus gyvenimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė.
Nejaučia poreikio ieškoti ligų
Nuomonė, kad tikrintis sveikatos nereikia, jei jautiesi gerai, yra dažniausia prevencinės patikros vengimo ar atidėjimo priežastis, kurią žmonės įvardija ligonių kasos inicijuojamuose gyventojų nuomonės tyrimuose. Tarp priežasčių jie mini ir laiko stoką, tyrimų ar jų rezultatų baimę.
Vis dėlto pati patikra ilgai netrunka ir yra gerokai paprastesnė, nei kartais įsivaizduojama. Tikrinant pagal prostatos vėžio prevencinę programą atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimas.
„Kartais vyrai nesitikrina, nes baiminasi nemalonių procedūrų ar mano, kad blogesnis rezultatas iš karto reiškia vėžį. Tačiau programa prasideda nuo kraujo tyrimo. Net ir padidėjusi prostatos specifinio antigeno koncentracija nėra vėžio diagnozė – tai ženklas, kad reikėtų atidžiau stebėti paciento sveikatą ar atlikti papildomų tyrimų“, – pabrėžia ligonių kasos atstovė.
Nuo rugsėjo – pokyčiai programoje
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. pagal prostatos vėžio prevencinę programą kviečiami tikrintis 50–69 metų (imtinai) vyrai. Kaip ir anksčiau, tikrintis reikia periodiškai, tačiau keičiasi pakartotinės patikros tvarka: daliai vyrų tyrimą reikės kartoti rečiau, daliai pakartotinai tikrintis nebereikės.
Tai reiškia, kad kuo PSA koncentracija mažesnė, tuo rečiau reikia kartoti tyrimą. Pavyzdžiui, 50–59 metų (imtinai) vyrams, kurių PSA koncentracija yra maža, pakartotinė patikra rekomenduojama po penkerių metų. Įprastai maždaug pusei vyrų tyrimu nustatoma, kad šis rodiklis mažas. Jei PSA koncentracija didesnė, bet neviršija nustatytos normos, pasitikrinti pakartotinai rekomenduojama po dvejų metų – to prireikia maždaug kas ketvirtam tikrinamam vyrui. 60–69 metų (imtinai) vyrams, kurių PSA koncentracija labai žema, pakartotinai tikrintis nebereikia.
PSA koncentracija viršija nustatytą normą maždaug 16 proc. pasitikrinusių vyrų. Tačiau ir toks rezultatas dar nėra diagnozė – tik šiuo atveju reikia papildomų tyrimų.
Šiuo metu rengiami pakeitimai, kad nuo kitų metų balandžio kvietimai pasitikrinti pagal šią programą būtų automatizuoti ir siunčiami per e. sveikatos sistemą ir el. paštu, o priminimai – ir SMS žinutėmis ar paštu arba pranešami telefonu. Todėl vyrams bus paprasčiau laiku sužinoti, kada jie turėtų pasitikrinti.
Kada nereikėtų laukti prevencinės programos?
Prevencinė programa skirta vyrams, kurie neturi ligai būdingų simptomų ir yra tam tikro amžiaus, kai padidėja rizika susirgti. Tačiau tai nėra vienintelis būdas pasirūpinti prostatos sveikata.
Jeigu šeimoje yra buvę prostatos vėžio atvejų ir žmogus nerimauja dėl savo rizikos arba bet kurio amžiaus vyras pastebi sveikatos pokyčių, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją nelaukiant, kol ateis laikas planinei prevencinei patikrai. Šeimos gydytojas gali individualiai įvertinti rizikos veiksnius, prireikus paskirti tyrimus ar išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą – urologą.
Prostatos vėžys – viena dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Vėžio registro duomenimis, šią diagnozę kasmet išgirsta daugiau kaip 2 tūkst. vyrų. Todėl specialistai ragina pasitikrinti nelaukiant simptomų ir prevencinį tyrimą vertinti ne kaip priežastį nerimauti, o kaip galimybę daugiau sužinoti apie savo sveikatą ir laiku imtis priemonių jai apsaugoti.
About the Author
