Kiekvieną mėnesį atsidėti dalį pajamų – vienas paprasčiausių būdų pasirūpinti savo finansine ateitimi. Tačiau vien taupyti ne visada pakanka – svarbu ir tai, kur laikome sukauptus pinigus, kada pradedame investuoti, kaip juos įdarbiname ir kokius finansinius saugiklius pasirenkame netikėtiems gyvenimo atvejams.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Gediminas Sipas primena, kad viena pagrindinių finansinio raštingumo taisyklių – dalį pajamų skirti santaupoms ir nenumatytų atvejų rezervui. Šią taisyklę žino daugelis ir sąmoningai taupančių žmonių daugėja, vis dėlto taupymo sąvoką, pasak jo, šiandien reiktų suprasti plačiau – pinigus svarbu ne tik atsidėti, bet ir išsaugoti arba auginti jų vertę.
„Pinigai gali uždirbti pinigus, tad juos reikia įdarbinti. Be to, šiandien yra daugybė galimybių tai padaryti ir tam praktiškai nereikia nei didelių žinių, nei daug laiko – investavimą galima patikėti profesionalams. Laikyti neįdarbintus pinigus – vienas prasčiausių finansinių sprendimų. Kuo didesnes sumas laikome banko sąskaitoje, tuo daugiau kasmet prarandame, nes pinigai pamažu praranda savo vertę“, – pabrėžia G. Sipas.
Anot finansų specialisto, finansinis raštingumas šalyje gerėja – vis daugiau žmonių turi bent minimalų finansinį rezervą, pradeda domėtis investavimu ir priima labiau pamatuotus finansinius sprendimus. Vis dėlto vien pradėti taupyti nepakanka – svarbu ir tai, kad taupymas taptų nuoseklia finansinio planavimo dalimi.
Jo teigimu, praktikoje viena dažniausių klaidų – santaupoms atsidėti tik tiek, kiek lieka mėnesio pabaigoje, prieš gaunant kitą atlyginimą. Nors iš pirmo žvilgsnio toks būdas gali atrodyti racionalus, dažniausiai santaupoms nieko nebelieka. Ekspertas rekomenduoja taupymui skirti iš anksto numatytą pajamų dalį – 5, 10 ar 20 proc. – ir ją atsidėti vos gavus atlyginimą.
„Ši dalis priklauso nuo tikslų ir galimybių, bet taupymą labai svarbu paversti rutina – gaunate algą, dalį pinigų atsidedate, o tuomet jau sprendžiate, kokias nebūtinas išlaidas tą mėnesį galite sau leisti“, – pataria finansų ekspertas.
Būtina susidėti saugiklius
Svarstant apie ilgalaikį finansinį saugumą, svarbu galvoti ne tik apie tai, kaip sukaupti daugiau lėšų ateičiai, bet ir apie tai, kas nutiktų šeimai susidūrus su netikėtais gyvenimo iššūkiais. Liga, nelaimingas atsitikimas ar šeimos maitintojo netektis gali aukštyn kojomis apversti šeimos planus ir akimirksniu ištirpdyti visas daugybę metų kauptas santaupas.
Todėl ilgalaikis kaupimas, anot G. Sipo, turėtų būti vertinamas plačiau – kaip būdas ne tik sukaupti kapitalą, bet ir pasirūpinti finansine apsauga tais atvejais, kai jos labiausiai prireikia.
„Kaupiant ateičiai svarbu nepamiršti ir rizikos, kad planus gali netikėtai pakeisti gyvenimo aplinkybės. Sukauptos santaupos padeda pasiruošti ateities poreikiams, tačiau jos ne visada gali kompensuoti šeimos pajamų praradimą nelaimės atveju. Gyvybės draudimo apsauga atlieka kitą funkciją – ji padeda užtikrinti didesnį finansinį stabilumą artimiesiems, jei apdraustasis mirtų ar susidurtų su kitomis sutartyje numatytomis rizikomis. Todėl vertinant ilgalaikį finansinį planą svarbu galvoti apie abu aspektus – ir kapitalo kaupimą, ir finansinę apsaugą“, – sako G. Sipas.
Šiuo požiūriu investicinis gyvybės draudimas gali būti vienas iš sprendimų, leidžiančių derinti ilgalaikį kaupimą su gyvybės ir kitomis draudimo apsaugomis.
„Tai ypač aktualu šeimoms, turinčioms būsto paskolą, auginančioms vaikus ar kai nuo vieno šeimos nario pajamų priklauso didelė dalis namų ūkio biudžeto“, – teigia ekspertas.
Reguliaraus investavimo galia
Dr. Lukas Macijauskas, „Synergy Finance“ bendraįkūrėjas ir fondų valdytojas, atsakingas už „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ investicinio portfelio valdymą, mini ir dar vieną itin dažnai pasikartojančią klaidą – taupymo atidėliojimą, laukiant didesnės algos ar „geresnių laikų“.
Pradėti kaupti pasirinkus investicinį gyvybės draudimą ar kitus būdus, jo teigimu, galima ir nuo nedidelės sumos. Svarbiausia – nuoseklumas ir laikas: kuo anksčiau pradedama, tuo daugiau laiko pinigams augti. Kaip tai veikia praktiškai, jis iliustruoja keliais paprastais pavyzdžiais.
Pavyzdžiui, jei penkerius metus kas mėnesį atidėtumėte po 100 eurų ir ši suma būtų investuojama, o vidutinė metinė grąža siektų 7 proc., po penkerių metų būtumėte sukaupę apie 7120 eurų. Iš jų 6 000 eurų sudarytų jūsų įmokos, o apie 1120 eurų – uždirbta grąža. Jei taip taupytumėte dešimt metų, jūsų įmokos sudarytų 12000 eurų, tačiau sukaupta suma išaugtų iki maždaug 17 100 eurų – apie 5 100 eurų sudarytų uždirbta grąža.
Dar didesnį skirtumą galima pamatyti didinant kas mėnesį atidedamą sumą. Jei dešimt metų kas mėnesį atsidėtumėte po 200 eurų ir lėšos būtų investuojamos, sukaupta suma jau galėtų siekti daugiau nei 34 tūkst. eurų.
„Žinoma, tai tik preliminarūs skaičiavimai, nes rinkos svyruoja, o investicijų grąža nėra garantuota ir visą laiką vienoda. Vis dėlto ilgametės rinkų tendencijos rodo, kad investuojant ilgesnį laiką galima tikėtis teigiamos grąžos. Svarbu suprasti, kad investavimas ir kaupimas nėra spekuliavimas ar greito pelno vaikymasis. Nuosaikiai ir atsakingai kaupiant net ir nedidelė grąža per daugelį metų dėl sudėtinių palūkanų gali išaugti į reikšmingą sumą“, – tvirtina investicijų valdytojas.
Pasak Dr. L. Macijausko, tinkamiausias investavimo sprendimas priklauso nuo žmogaus amžiaus, finansinių tikslų ir rizikos tolerancijos. Jaunesniame amžiuje, kai iki finansinio tikslo ar pensijos dar lieka daug laiko, galima rinktis didesnės rizikos investicijas, turinčias didesnį augimo potencialą. Tuo metu vyresniame amžiuje dažniau rekomenduojami nuosaikesni sprendimai ir daugiau dėmesio skiriama sukaupto kapitalo išsaugojimui.
„Investavimo strategija neturėtų būti vienoda visą gyvenimą. Kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo daugiau galimybių toleruoti trumpalaikius rinkų svyravimus ir rinktis rizikingesnes investicijas. Artėjant laikui, kai sukauptas kapitalas bus reikalingas, riziką verta mažinti ir daugiau dėmesio skirti tam, kad per daugelį metų sukauptas turtas būtų apsaugotas“, – sako L. Macijauskas.
Sprendimus patiki profesionalams
Ne visi žmonės nori ar gali savo finansais ir investicijomis rūpintis savarankiškai. Tokiu atveju, pasak G. Sipo, svarbu pasirinkti sprendimą, kuris atitiktų konkrečią finansinę situaciją, šeimos poreikius ir ilgalaikius tikslus.
„Prieš priimant sprendimą verta pasikonsultuoti su ekspertais – jie gali padėti įvertinti, kokią sumą racionalu skirti kaupimui, kokios kapitalo apsaugos reikalingos ir kaip pasirinktas sprendimas dera su kitais šeimos finansiniais tikslais. Universalių sumų ar vieno visiems tinkančio sprendimo nėra, todėl svarbu pasirinkti tokį variantą, kuris būtų pritaikytas konkrečiai situacijai“, – pabrėžia G. Sipas.
About the Author
