Ginklo turėjimas savaime nereiškia pasirengimo gynybai. Tačiau gebėjimas saugiai elgtis su ginklu, pažinti vietovę ar turėti kitų praktinių įgūdžių gali būti vertingas valstybei – jei šie gebėjimai papildomi kariniu rengimu ir panaudojami organizuotai. Viena iš galimybių tam – karo komendantūros.
Prasidėjus krizei ar karui, kiekvienam žmogui tektų atsakyti į klausimą, kaip jis gali prisidėti prie valstybės gynybos. Vieni būtų pašaukti į ginkluotąsias pajėgas, kiti atliktų savo civilines funkcijas, dar kiti galėtų rinktis savanorišką tarnybą, Lietuvos šaulių sąjungą ar karo komendantūras.
Tačiau ką daryti tiems, kurie jau turi ginklą, yra įgiję praktinių įgūdžių, tačiau nėra kariuomenės dalis? Ar šie gebėjimai gali būti panaudoti valstybės gynybai ir nuo ko pradėti norint pasirengti? Apie tai Vilniaus dienose vykusioje diskusijoje kalbėjo Karo komendantūrų valdybos vadas plk. Danas Mockūnas, Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas, medžiotojas ir komendantinis karys Laurynas Suodaitis bei medžiotoja ir šaulė Gerda Sadauskė.
Ginklas – tik viena pasirengimo dalis
Pasak plk. D. Mockūno, valstybės gynyba nėra vien ginkluota kova. Kiekvienas žmogus prie jos gali prisidėti pagal savo profesiją, gebėjimus ir pasirengimą.
„Kiekvienas Lietuvos pilietis yra svarbus valstybės gynybai – tiek ginkluotųjų pajėgų, tiek visuotinės gynybos požiūriu. Gynyba yra ne tik ginklai, bet ir užnugario aprūpinimas, būtiniausių gyventojų poreikių užtikrinimas“, – sakė Karo komendantūrų valdybos vadas.
Tiems, kurie nori savo turimus įgūdžius panaudoti organizuotoje gynyboje, jis rekomenduoja jungtis prie jau veikiančių struktūrų – Lietuvos šaulių sąjungos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų ar karo komendantūrų.
„Kadangi jie yra ginkluoti, patyrę ir mokantys orientuotis vietovėje, mes, kaip kariškiai, tikrai laukiame jų prisijungimo prie karinės ar sukarintos struktūros“, – teigė D. Mockūnas.
Ką ginklo savininkas gali veikti komendantūroje?
Medžiotojas ir komendantinis karys L. Suodaitis pats prieš kelerius metus ieškojo atsakymo į klausimą, kaip jo turimi gebėjimai galėtų būti panaudoti valstybės gynyboje.
„Esu medžiotojas beveik dvidešimt metų. Ir 2022 m. tas pats klausimas iškilo ir man – tai kur čia ta medžiotojų vieta?“ – pasakojo jis.
Atsakymą jis rado karo komendantūroje. Tarnyba, jo teigimu, leidžia turimus praktinius įgūdžius papildyti kariniu pasirengimu, veikimu komandoje ir supratimu apie karo teisę.
„Nors kaip medžiotojai mes mokame šaudyti, orientuotis miške ir turime techniką – šunis, džipus, ginklus – yra labai svarbus aspektas – karo teisė“, – sakė L. Suodaitis.
Jo teigimu, komendantūroje galima atrasti ne vieną funkciją. Geras vietovės pažinimas gali būti naudingas kariuomenės dalinių judėjimui, o tarnyba gali apimti viešojo saugumo, kritinių objektų apsaugos, kariuomenės užnugario ir kitas užduotis.
„Prisijungimas prie komendantūros tikrai leidžia atrasti savo vietą ir funkciją. Supranti, kiek yra dalykų, už kuriuos gali būti atsakingas, būdamas savotiška jungtis tarp kariuomenės ir civilių“, – sakė jis.
Komendantūros – ne tik tiems, kurie nori kariauti
Karo komendantūros veikia visoje Lietuvos teritorijoje. Jų užduotis – padėti užtikrinti kariuomenės ir civilių bendradarbiavimą, vykdyti mobilizaciją, užtikrinti viešąjį saugumą, karių užnugarį, kritinių objektų apsaugą ir kitas funkcijas.
Komendantinė tarnyba gali būti viena iš galimybių žmonėms, kurie nori prisidėti prie valstybės gynybos, tačiau ieško lankstesnės tarnybos formos.
„Komendantūros tarnyba yra lanksti: bazinis kursas trunka 12 dienų, o per metus pašaukti galime būti iki 14 dienų. Kitas dalykas, kad norint tikrai yra mokymų ir programų, kur galima mokytis dronų valdymo ar kitų techninių įgūdžių“, – sakė L. Suodaitis.
Jo patirtis rodo, kad komendantūrose savo vietą gali rasti labai skirtingi žmonės. „Vis miniu pavyzdį, kad su manimi bazinį kursą pernai baigė 72 metų moteris, kuri dar ir du sūnus atsivedė“, – pasakojo jis.
Svarbu ne tik mokėti šaudyti, bet ir veikti kartu
Medžiotoja ir šaulė G. Sadauskė atkreipė dėmesį į kitą svarbų pasirengimo aspektą – gebėjimą veikti komandoje. Šaulių veikla, jos teigimu, ugdo discipliną, atsakomybę ir komandinį darbą, o medžioklė – kantrybę, pastabumą ir aplinkos pažinimą. Tačiau vien ginklo ir vietovės pažinimo nepakanka.
„Jei medžiotojas turi ginklą ir orientuojasi miške, bet nemoka veikti komandoje, jis „dieną X“ gali būti našta, o ne nauda“, – sakė G. Sadauskė.
Todėl, pasak jos, jau turimus gebėjimus papildžius sistemingu kariniu rengimu, jų potencialas gali būti panaudotas gerokai efektyviau.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad nereikėtų laukti, kol krizės atveju kažkas žmogui paskirs jo vaidmenį. Kiekvienas jau dabar gali įvertinti, kokius gebėjimus turi ir kokios papildomos veiklos jam reikia.
Valstybės gynyba prasideda ne nuo klausimo, kiek žmogus turi ginklų. Ji prasideda nuo atsakymo į kitą klausimą: ką aš moku, ko dar turiu išmokti ir kur mano gebėjimai būtų naudingiausi?
Diskusijos vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=zXnqMme8ZX4
About the Author
