Kaip savo sveikatą vertina Lietuvos gyventojai? Kokia jų sveikatos būklė ir kaip ji veikia kasdienį gyvenimą? Į šiuos ir kitus klausimus padeda atsakyti 2025 m. atliktas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas.
48 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų sveikata labai gera arba gera
- Beveik pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina kaip labai gerą arba gerą, 38 proc. – kaip vidutinišką, 15 proc. – kaip blogą arba labai blogą.
- Gyventojai savo sveikatą vertina priklausomai nuo amžiaus ir šis vertinimas reikšmingai skiriasi – jaunesni gyventojai ją vertina palankiau, tarp vyresnio amžiausgyventojų labai gerai arba gerai ją vertinančiųjųmažiau. 88 proc. 15–24 m. gyventojų savo sveikatą vertino kaip labai gerą arba gerą (2014 m. – 91 proc., 2019 m. – 90 proc.). 75 metų ir vyresnių gyventojų grupėje tik 7 proc. savo sveikatą vertino kaip labai gerą arba gerą (2014 m. – 5 proc., 2019 m. – 8 proc.), o 44 proc. – kaip blogą arba labai blogą (2014 m. – 51 proc., 2019 m. – 43 proc.).
- Vyrai savo sveikatą vertino palankiau nei moterys – labai gerai arba gerai ją vertino 56 proc. vyrų ir 42 proc. moterų. Blogai arba labai blogaisavo sveikatą vertino 11 proc. vyrų ir 18 proc. moterų. Šį skirtumą galėjo nulemti skirtinga vyrų bei moterų amžiaus struktūra – vyresnio amžiaus moterų dalis yra santykinai didesnė nei vyrų.
- Bendrą burnos (dantų ir dantenų) sveikatą labai gerai arba geraivertino 45 proc. gyventojų (2019 m. – 44 proc.), o blogai arba labai blogai– 19 proc. (2019 m. – 20 proc.). Jaunesni gyventojai savo burnos sveikatą vertina geriau nei vyresnio amžiaus gyventojai.
- Vertinimas reikšmingai skiriasi priklausomai nuo išsilavinimo ir lyties. Labai gerai ar gerai savo dantų ir dantenų būklę vertino 66 proc.aukštą išsilavinimą turinčių vyrų (2019 m. – 58 proc.) ir 60 proc. moterų (2019 m. – 55 proc.).Blogai arbalabai blogai ją vertino 42 proc.žemą išsilavinimą turinčių moterų (2019 m. – 35 proc.) ir 24 proc. vyrų (2019 m. – 26 proc.).
- 52 proc. gyventojų nurodė, kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių (trunkančių mažiausiai 6 mėn.) sveikatos sutrikimų. Moterų, teigusių, kad turi ilgalaikių sveikatos problemų, buvo daugiau negu vyrų – atitinkamai 57 ir 44 proc. Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties 65 metų ir vyresnių gyventojų.
- Apklausos rezultatai parodė, kad 37 proc. gyventojų (moterų – 42 proc., vyrų – 30 proc.) buvo padidėjęs arterinis kraujospūdis (arterinė hipertenzija), 28 proc. gyventojų (moterų – 32 proc., vyrų – 23 proc.) kraujyje buvo nustatytas padidėjęs cholesterolio, kraujo lipidų ar trigliceridų kiekis, 34 proc. gyventojų (moterų – 38 proc., vyrų – 28 proc.) turėjo apatinės nugaros dalies ligą ar skundėsi lėtinėmis nugaros problemomis, kas devintas gyventojas (moterų – 12 proc., vyrų – 9 proc.) kentė nuo alergijų, tokių kaip alerginė sloga, šienligė, akių uždegimas, dermatitas, alergija maistui ar kita.
- Psichinė sveikata yra neatsiejama, svarbiasmens sveikatos dalis. Tyrimas parodė, kad 27 proc. gyventojų per dvi savaites iki apklausos jautė depresijos simptomus,2014 m. tokių gyventojų buvo 12 proc., 2019 m. – 18 proc. Depresijos simptomus jautė 31 proc. moterų (2019 m. – 23 proc.) ir 20 proc. (2019 m. – 12 proc.) vyrų. Didžiausia gyventojų, jautusių depresijos simptomus, dalis buvo tarp 75 metų ir vyresnių moterų – ji siekė 49 proc.
Alkoholio ir tabako vartojimas mažėja, tačiau elektroninių cigarečių vartojama daugiau. Nutukimo problema išlieka aktuali.
3 pav. Nutukimas, sveika gyvensena ir žalingi įpročiai
Procentai
- 2025 m. du trečdaliai 18 metų ir vyresnių gyventojų (61 proc.) turėjo antsvorio arba buvo nutukę, 2019 m. – 57 proc.
Gyventojų, kurių KMI normalus, dalis sumažėjo nuo41 proc. (2019 m.) iki 38 proc. (2025 m.), o turinčiųjų antsvorio – padidėjo nuo 38 proc. iki 39 proc. Labiausiai padidėjo nutukusių gyventojų dalis – 2019 m. ji sudarė 19 proc., 2025 m.– 22proc.
- 2019 m. antsvorio turėjo 43 proc. vyrų ir 33 proc. moterų. 2025 m. antsvorio turinčių vyrų dalispadidėjo iki 45 proc., taigi beveik kas antras vyras pateko į šią kategoriją, antsvorio turėjo 35 proc.moterų. 2025 m. nutukimas buvo būdingas 22 proc. moterų ir 21 proc. vyrų.
- Bent kartą per dieną vaisius valgė 37 proc.(2014 m. – 48 proc., 2019 m. – 47 proc.) gyventojų, daržoves – 45 proc. (2014 m. – 54 proc., 2019 m. – 54 proc.). Moterys vaisius ir daržoves valgė dažniau.
- Fiziškai aktyvių gyventojų dalis mažėja su amžiumi. 2025 m. vidutiniškai 30 min. ir ilgiau per dieną sportavo ar aktyviai leido laisvalaikį 11 proc. gyventojų (2014 m. – 9 proc., 2019 m. – 10 proc.).
- Daugelyje amžiaus grupių vyrų fizinio aktyvumo rodikliai yra aukštesni nei moterų. Didžiausias fizinis aktyvumas būdingas 15–24 metų gyventojams (26 proc.), o mažiausias – 65 metų ir vyresniems gyventojams (4 proc.).
- Tabako vartojimas. 2025 m. tyrimo duomenimis,81 proc. gyventojų teigė, kad nerūkė, tai yra 6 procentiniais punktais daugiau nei 2014 m. (75 proc.) ir 5 procentiniais punktais daugiau nei 2019 m. (76 proc.).
- Kasdien rūkančių gyventojų dalis per 2014–2025 m. laikotarpį reikšmingai sumažėjo – nuo 20 proc. (2014 m.) iki 16 proc. (2025 m.).
- Tabako vartojimo įpročiai išliko skirtingi priklausomai nuo lyties – vyrų, kurie rūkė kasdien, dalis buvo gerokai didesnė nei moterų ir atitinkamai siekė 31 ir 11 proc.
- Ryškiausias pokytis pastebimas tarp 15–24 ir 25–34 metų amžiaus grupių gyventojų. 2025 m., palyginti su 2014 m., kasdien tabako gaminius rūkančių15–24 metų amžiaus gyventojų dalis sumažėjo beveik perpus.
- 2025 m. 91 proc. gyventojų nurodė, jog niekada nerūkė elektroninių cigarečių ar nenaudojo panašių elektroninių prietaisų(2019 m. –94 proc.). Kasdien rūkė 3 proc. gyventojų (2019 m. – 2 proc.), kartais – 3 proc. (2019 m. – 2 proc.), 4 proc. nurodė, kad šiuo metu nerūko (2019 m. – 3 proc.).
- Elektronines cigaretes kasdien arba kartais rūkančių gyventojų dalis 2025 m. visose amžiaus grupėse buvo didesnė nei 2019 m.Didžiausia elektronines cigaretes kasdien ar kartais rūkančių gyventojų dalis 2025 m. buvo 15–24 ir 25–34 metų amžiaus grupėse.15–24 metų amžiaus grupėje kasdien arba kartais elektronines cigaretes rūkė 15 proc., 25–34 metų amžiaus grupėje – 16 proc. gyventojų.
- Alkoholio vartojimo įpročiai. 35 proc. gyventojų (vyrų – 27 proc., moterų – 41 proc.) teigė per metus iki apklausos visiškai nevartoję alkoholinių gėrimų.
- 10 proc. gyventojų (16 proc. vyrų ir 6 proc. moterų) alkoholinius gėrimus vartojo bent kartą per savaitę (2014 m. – 14 proc., 2019 m. – 13 proc.).Nors alkoholinių gėrimųvartojimas visais metais buvo labiau paplitęs tarp vyrų, būtent šioje grupėje jis mažėjo labiausiai. Alkoholinius gėrimus vartojančių moterų dalis buvo gerokai mažesnėir 2014–2025 m. laikotarpiukito nedaug.
Naudojimasis sveikatos priežiūros paslaugomis
- Tyrimo rezultatai parodė, kad per metus iki apklausos į bendrosios praktikos (šeimos) gydytoją kreipėsi 80 proc. gyventojų (85 proc. moterų ir 72 proc. vyrų). Į gydytoją specialistą ar chirurgą dėl savo sveikatos kreipėsi 48 proc. gyventojų – 13 procentinių punktų daugiau nei 2019 m.
- Per metus iki apklausos pas odontologą ar ortodontą lankėsi 49 proc. gyventojų. Moterys pas odontologą lankėsi dažniau nei vyrai, tačiau skirtumas tarp vyrų ir moterų laikui bėgant mažėjo – 2025 m. jis buvo gerokai mažesnis nei 2014 ir 2019 m.
- 12 proc. gyventojų per metus iki apklausos bent vieną naktį gulėjo ligoninėje. Dienos stacionare per metus iki apklausos gydėsi 8 proc. gyventojų.
- 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad per metus iki apklausos dėl ilgų eilių atidėjo kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų (buvo sunku gauti taloną, siuntimą ar kt.). 2019 m. tokių gyventojų buvo 20 proc., o 2014 m. – 11 proc. Dėl atstumo ir transporto problemų vizitą pas gydytoją atidėjo 6 proc. kaimo ir 3 proc. miesto gyventojų. Ilgos eilės išlieka viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių gyventojai atideda kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų – tokių gyventojų dalis nuo 2014 m. nuosekliai didėjo.
- Per dvi savaites iki apklausos gydytojo paskirtus (receptinius) vaistus vartojo daugiau nei pusė (55 proc.) gyventojų –12 procentinių punktų daugiau nei 2019 m.
- Gydytojo nepaskirtus (nereceptinius) vaistus, vitaminus ir vaistažolių preparatus vartojo 69 proc. gyventojų (2014 m. – 57 proc., 2019 m. – 58 proc.).
- Gydytojo nepaskirtus vaistus, vaistažolių preparatus, vitaminus dažniau vartojo moterys nei vyrai – atitinkamai 76 ir 58 proc. Receptinius vaistus dažniau vartojo vyresnio amžiaus žmonės, o nereceptinių vaistų, vaistažolių preparatų, vitaminų vartojimas buvo paplitęs tarp visų amžiaus grupių gyventojų.
Statistinė informacija parengta remiantis Gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenimis. 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėn. apklausoje dalyvavo daugiau kaip 5 200 iš Gyventojų registro išrinktų 15 metų ir vyresnių gyventojų.Tyrimas atliekamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal bendrą metodiką. Tyrimo metu rinkti duomenys apie gyventojų bendrą sveikatos būklę, ilgalaikius sveikatos sutrikimus, fizinių ir jutimo funkcijų apribojimus, sveikatos sutrikimų ir funkcinių apribojimų įtaką kasdienei veiklai, medikamentų vartojimą, naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis, fizinį aktyvumą, mitybos įpročius, rūkymą, alkoholio vartojimą.
Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.
Valstybės duomenų agentūra dėkoja visiems gyventojams, dalyvavusiems 2025 m. gyventojų sveikatos statistiniame tyrimeir prisidėjusiems prie svarbios statistikos rengimo.
Daugiau informacijos šia tema rasiteRodiklių duomenų bazėje.
Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.
Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.
Paaiškinimai
Kūno masės indeksas (KMI) – rodiklis, išreiškiamas asmens svorio (kg) ir ūgio (m), pakelto kvadratu, santykiu. Remiamasi Pasaulio sveikatos organizacijos suaugusiųjų kūno masės indekso vertinimo klasifikacija: mažiau nei 18,5 – per mažas svoris, nuo 18,5 iki 24,9 – normalus svoris, nuo 25 iki 29,9 – antsvoris, 30 ir daugiau – nutukimas.
Daugiau informacijos – Lietuvos duomenų portale.
Kontaktinė informacija
Irena Juodagalvytė
Gyventojų ir namų ūkių statistikos skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. + 370 639 39 284
El. p. Irena.Juodagalvyte@stat.gov.lt
© Valstybės duomenų agentūra
Naudojant Valstybės duomenų agentūros duomenis, būtina nurodyti šaltinį.
About the Author
