Elektromobilių skaičiui ir įkrovimo infrastruktūrai Lietuvoje sparčiai augant, keičiasi ir vairuotojų įpročiai. „Elektrum Lietuva“ užsakymu šių metų liepą atlikta apklausa parodė, kad 57 proc. elektromobilių vairuotojų jais daugiausia važinėja mieste ar savo gyvenamojoje vietovėje, dar 22 proc. – tarp miestų. Augant elektromobilio vaidmeniui kasdienėse kelionėse, keičiasi ir požiūris į jo įkrovimą – jis vis dažniau derinamas su darbu, apsipirkimu ar kitomis įprastomis veiklomis.
Pasak „Elektrum Lietuva“ Plėtros vadovo Pauliaus Jankausko, apklausos rezultatai rodo brandesnius elektromobilių vairuotojų įpročius.
„Viešasis įkrovimas nebėra siejamas vien su ilgesnėmis kelionėmis – vis dažniau jis tampa kasdienio judėjimo dalimi. Vairuotojams svarbu turėti galimybę automobilį įkrauti ten, kur jie natūraliai sustoja dienos metu: prie darbo vietos, prekybos centro ar sporto klubo. Tai reiškia, kad infrastruktūros plėtrai vis svarbesnės tampa ne tik pagrindinės šalies magistralės, bet ir patogios vietos miestuose, kur įkrovimą galima lengvai priderinti prie įprasto dienos ritmo“, – sako P. Jankauskas.
Retesnis, bet labiau planuotas įkrovimas
Keičiasi ir pats elektromobilių įkrovimo dažnis. Apklausos duomenimis, kasdien arba beveik kasdien automobilį kraunančių vairuotojų dalis per metus sumažėjo nuo 29 iki 25 proc. Tuo metu 2–3 kartus per savaitę tai darančių dalis padidėjo nuo 28 iki 30 proc., o rečiau nei kartą per savaitę – nuo 4 iki 9 proc.
Šį pokytį galima sieti su efektyvesniu įkrovimo planavimu ir didesne baterijų talpa. Elektromobilio nebėra būtina krauti kasdien – sukaupus daugiau patirties, lengviau numatyti, kada automobilį reikės įkrauti, ir tai priderinti prie savo dienos maršruto. Taip įkrovimas vis labiau tampa suplanuota kasdienybės dalimi, o ne atskiru rūpesčiu.
Visgi retesnis įkrovimas nereiškia, kad viešosiomis stotelėmis naudojamasi retai. Net 62 proc. apklaustųjų viešuoju įkrovimo tinklu naudojasi bent kartą per savaitę: 16 proc. – kasdien arba beveik kasdien, 18 proc. – 3–4 kartus per savaitę, o 28 proc. – bent kartą per savaitę.
Apklausos duomenys taip pat rodo, kad privačią įkrovimo prieigą namuose turi 24 proc. respondentų, dar 30 proc. planuoja ją įsirengti per artimiausius 12 mėnesių, o 20 proc. – vėliau.
„Namų ir viešasis įkrovimas nėra vienas kitą pakeičiantys modeliai – priešingai, jie papildo vienas kitą. Galimybė įkrauti elektromobilį namuose yra ir liks pagrindiniu sprendimu, o viešasis tinklas suteikia daugiau lankstumo įsikrauti ilgesnėse kelionėse ar neturint galimybės įsirengti privačios įkrovimo prieigos. Kuo daugiau turime skirtingų įkrovimo galimybių, tuo mažiau lieka abejonių ar mitų, kad naudotis elektromobiliu kasdien nėra patogu“, – teigia P. Jankauskas.
Patogiausias būdas pradėti įkrovimą – mobilioji programėlė
Įkrovimui tampant kasdienės rutinos dalimi, keičiasi ir tai, ko vairuotojai tikisi iš pačios paslaugos. Jiems svarbu ne tik rasti stotelę tinkamoje vietoje, bet ir greitai suprasti, kiek užtruks įkrovimas, kokia bus jo kaina bei kuo paprasčiau pradėti ir apmokėti sesiją.
„Elektrum Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, net 68 proc. elektromobilių vairuotojų patogiausiu būdu pradėti įkrovimą laiko mobiliąją programėlę, tačiau atsiskaitymui ją rinktųsi tik 31 proc. respondentų. Daugiau nei pusė apklaustųjų (52 proc.) už įkrovimą labiausiai norėtų atsiskaityti banko kortele, o 30 proc. rinktųsi „Google Pay“ arba „Apple Pay“.
„Elektromobilių vairuotojų lūkesčiai tampa vis konkretesni, o patys vairuotojai – reiklesni. Matome, kad jiems svarbu ne funkcijų gausa, o galimybė greitai ir aiškiai gauti esminę informaciją: kur įsikrauti, kiek tai gali užtrukti, ar prieiga laisva, kokia jos galia, na ir, žinoma, kiek tai kainuos bei kaip atsiskaityti už paslaugą. Tai rodo, kad viešojo įkrovimo rinkoje vis daugiau reikšmės įgyja ne tik infrastruktūros prieinamumas, bet ir pačios paslaugos paprastumas. Tuo vadovaujamės ir vystydami „Elektrum Drive“ – programėlėje vairuotojas gali vienoje vietoje rasti pagrindinę informaciją, reikalingą pasirinkti tinkamą stotelę ir pradėti įkrovimą“, – sako P. Jankauskas.
About the Author
