Lietuvos verslo finansavimo rinka pastaraisiais metais reikšmingai augo, kas prisidėjo prie sumažėjusio finansavimo trūkumo, rodo nacionalinio plėtros banko antrą kartą atliktas Finansavimo poreikio verslui tyrimas. Jis taip pat atskleidžia ir kitą medalio pusę – ne visas verslo finansavimo poreikis tampa išorinio finansavimo paklausa. Nemaža dalis įmonių, kurioms reikia papildomų lėšų kasdieninei veiklai ar investicijoms, renkasi šį poreikį padengti nuosavomis lėšomis.
2025 m. papildomo finansavimo reikėjo 66 proc. smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių, tačiau 31 proc. visų SVV įmonių savo poreikius finansavo nuosavomis lėšomis. Tarp didelių įmonių išorinio finansavimo reikėjo pusei įmonių, o 28 proc. savo poreikį taip pat dengė nuosavomis lėšomis.
„Finansavimo rinkos statistika ne visada parodo visą verslo poreikį. Įmonė gali turėti planą plėstis, investuoti ar užsitikrinti apyvartinių lėšų, tačiau nuspręsti šį poreikį finansuoti savo lėšomis. Tam įtakos gali turėti ir požiūris į skolinimąsi, ir finansavimo paieškos įpročiai, ir turimos finansinės kompetencijos“, – sako ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė.
Verslui labiausiai reikia lėšų kasdienybei ir augimui
Tiek SVV, tiek didelių įmonių finansavimo poreikiai daugeliu atvejų yra panašūs. Dažniausiai verslui išorinio finansavimo prireikia apyvartinėms lėšoms, taip pat įmonės plėtrai, modernizavimui ir skaitmeninimui.
Apyvartinių lėšų finansavimo reikėjo 48 proc. išorinio finansavimo ieškojusių SVV įmonių ir 45 proc. didelių įmonių.
„Apyvartinių lėšų poreikis yra natūralus – jo reikia kasdienei įmonės veiklai. Tuo tarpu investicijos į įrangą, inovacijas, skaitmeninimą ar kitus ilgalaikius projektus reikalingos ne kiekvienai įmonei. Tai susiję ir su Lietuvos ekonomikos struktūra – paslaugų bei prekybos įmonių yra daug, o jų fizinio turto, į kurį reikėtų investuoti, poreikis santykinai mažesnis“, – sako J. Kalendienė.
Tačiau dažniausias finansavimo poreikis nebūtinai yra didžiausia finansavimo spraga, t. y. negautas finansavimas. SVV atveju didžiausia spraga susijusi su investicijomis į įrangos, procesų ir pastatų atnaujinimą, modernizavimą bei skaitmeninimą – ši sritis sudaro apie 37 proc. viso finansavimo trūkumo. Tai svarbu vertinant ne tik įmonių veiklos finansavimą, bet ir jų galimybes didinti produktyvumą bei konkurencingumą.
Finansavimo padėtis rinkoje gerėja
Tyrimas rodo, kad rinkoje išaugusios verslo kreditavimo apimtys lėmė mažesnį finansavimo trūkumą: 2025 m., palyginti su 2023 m. kada buvo atliktas ankstesnis tyrimas, finansų įstaigų verslui suteiktas finansavimas buvo 1,6 mlrd. eurų didesnis, o ILTE finansavimo apimtys išaugo 700 mln. eurų.
Tiek SVV, tiek didelės įmonės palankiai vertina pagrindines finansavimo rinkoje galimybes – kredito įstaigų paskolas, lizingą ir subsidijas.
Finansavimo poreikis išliks ir ateityje
Tyrimas rodo, kad verslo finansavimo poreikis toliau augs. Tiek SVV, tiek didelės įmonės daugiau finansavimo planuoja ieškoti apyvartinėms lėšoms, plėtrai, modernizavimui ir skaitmeninimui. Didelės įmonės taip pat prognozuoja didesnį finansavimo poreikį naujoms veikloms, eksportui ir aplinkosaugos sprendimams.
„Lietuvos verslas gerai vertina savo galimybes pasinaudoti tiek privačiu, tiek viešuoju finansavimu – palankiausiai vertinamos kredito įstaigų paskolos, lizingas, taip pat subsidijos ir ILTE teikiamos finansavimo priemonės. Tai rodo, kad tradicinio skolinimosi kanalai verslui yra gerai pažįstami ir išnaudojami. Tačiau kapitalo ir rizikos kapitalo rinkų galimybės vertinamos gerokai atsargiau. Tai rodo, kad čia dar slypi neišnaudotas potencialas – verslui svarbu geriau pažinti alternatyvius finansavimo šaltinius, o rinkai – toliau stiprinti sąlygas, kad įmonės galėtų rinktis jų augimo etapą ir poreikius geriausiai atitinkantį finansavimo būdą“, – teigia J. Kalendienė.
ILTE finansavimo poreikio vertinimas atliktas 2026 m. sausio–vasario mėnesiais, bendradarbiaujant su UAB „Spinter tyrimai“. Reprezentatyvioje apklausoje dalyvavo 417 SVV ir 203 didelės įmonės.Susipažinti su tyrimo medžiaga galite čia.
About the Author
