Technologijų rinka išgyvena iššūkius, kokių nebuvo nuo 2000-ųjų pradžios, kai pasaulį buvo apėmęs vadinamasis „dot-com“ arba interneto burbulas. Tuomet milijardinės investicijos į interneto plėtrą sukėlė milžinišką tinklo įrangos ir technologijų paklausą, o rinka patyrė precedento neturinčius pokyčius.
Šiandien panašų vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas. Sparčiai auganti duomenų centrų plėtra ir investicijos į DI infrastruktūrą sukūrė situaciją, kai pagrindinių IT komponentų paklausa gerokai viršija gamintojų galimybes juos pagaminti.
Pikas dar nepasiektas
Pasekmės jau matomos ir Lietuvoje: kai kurių serverinės atminties komponentų kainos per mažiau nei metus išaugo nuo dviejų iki šešių kartų, o rinkos ekspertai neatmeta tolesnio kainų augimo.
Pasak IT sprendimų bendrovės „Heximus“ pardavimų vadovo Vidmanto Bako, dabartinė situacija yra ne trumpalaikis rinkos svyravimas, o ilgalaikių pokyčių pasekmė.
„Šiandien matome ne vien kainų augimą, o struktūrinį pasiūlos trūkumą. Gamintojai dalį pajėgumų vis daugiau nukreipia į HBM ir serverinės atminties gamybą, todėl įprastinės DRAM pasiūla išlieka ribota. Naujų gamybos pajėgumų poveikis rinkai greičiausiai pasijaus ne iš karto. Kol paklausa auga greičiau nei gamybos apimtys, kainų spaudimas išliks“, – sako V. Bakas.
Jo teigimu, papildomą įtampą rinkoje kuria dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra. Didžiausi technologijų žaidėjai investuoja milijardus į naujus duomenų centrus, o tai reiškia, kad atminties, procesorių ir kitų komponentų poreikis išlieka rekordinis.
V. Bako teigimu, dėl drastiškai išaugusių serverinės įrangos kainų verslui verta iš naujo įvertinti ir infrastruktūros strategiją.
„Dar prieš kelerius metus daugeliu atvejų organizacijos svarstydavo, kas ekonomiškiau – nuosava infrastruktūra ar debesija. Šiandien dėl išaugusių techninės įrangos kainų tas balansas keičiasi. Kai kuriais atvejais įmonėms jau apsimoka dalį sistemų perkelti į debesiją, nes investicijos į naują serverinę infrastruktūrą tapo gerokai didesnės nei buvo įprasta anksčiau.
Dalis rinkos vis dar tikisi, kad kainos netrukus grįš į ankstesnį lygį, tačiau tam šiuo metu nėra objektyvių prielaidų. Net ir atsiradus papildomiems gamybos pajėgumams, mažai tikėtina, kad gamintojai grįš prie kainų, kurios buvo prieš kelerius metus. Rinka jau prisitaikė prie naujos realybės“, – pažymi V. Bakas.
Brangstant įrangai, keičiasi ir IT strategijos
Brangstanti infrastruktūra keičia ir įmonių investicinius sprendimus. Anot „Heximus“ komercijos vadovo Augustino Buivydo, vis daugiau organizacijų pradeda vertinti ne tik įrangos įsigijimo kainą, bet ir visą jos gyvavimo ciklo kaštų struktūrą.
„Jeigu prieš kelerius metus daugeliu atvejų nuosavas serveris buvo ekonomiškai patrauklesnis pasirinkimas, šiandien situacija sparčiai keičiasi. Kai kurios organizacijos jau mato, kad dėl išaugusių aparatinės įrangos kainų debesijos sprendimai tampa finansiškai konkurencingesni nei naujos infrastruktūros pirkimas“, – sako A. Buivydas.
Pasak jo, verslas vis dažniau ieško būdų atidėti dideles kapitalo investicijas ir rinktis lankstesnius modelius.
„Pastebime kelias ryškias tendencijas: įmonės ilgina įrangos naudojimo laikotarpį, renkasi pratęstas garantijas, dažniau investuoja į esamų darbo vietų atnaujinimą ir aktyviau vertina debesijos galimybes. Tai leidžia išvengti didelių vienkartinių investicijų ir suteikia daugiau lankstumo planuojant IT biudžetą“, – teigia A. Buivydas.
Laukimas gali kainuoti brangiau
Ekspertų vertinimu, artimiausias laikotarpis verslui bus itin svarbus planuojant IT infrastruktūros atnaujinimus. Nors rinkoje dar galima rasti senesnių partijų įrangos bei pasinaudoti laikinais gamintojų pasiūlymais, tokios galimybės sparčiai mažėja.
„Paradoksalu, bet šiandien dar turime tam tikrą galimybių langą. Rinkoje vis dar yra senesnių modelių atsargų, kai kuriuos pirkimus galima suplanuoti iš anksto, o kai kurių gamintojų finansinių metų pabaiga sukuria papildomų galimybių gauti palankesnes sąlygas. Tačiau šis laikotarpis nėra amžinas. Kuo labiau artėsime prie 2027 metų, tuo mažiau rinkoje liks senų atsargų ir situacija taps gerokai sunkiau prognozuojama.
Šiuo metu svarbiausias veiksnys yra planavimas. Organizacijos, kurios IT poreikius vertina tik tada, kai įranga tampa kritiškai pasenusi, gali susidurti su gerokai didesnėmis išlaidomis. Tuo tarpu iš anksto planuojant pirkimus galima pasinaudoti rinkos langais, kai gamintojai ir distributoriai siūlo palankesnes sąlygas“, – pažymi A. Buivydas.
Jo teigimu, šiandien didžiausia klaida būtų laukti, kol kainos savaime sugrįš į ankstesnį lygį.
„Šiuo metu dar galime kalbėti apie kainų augimą ir galimybę jam pasiruošti. Po metų ar dvejų pagrindinis iššūkis gali būti ne tik kaina, bet ir prieinamumas. Organizacijoms verta dabartinę situaciją vertinti kaip progą pasiruošti būsimam rinkos neapibrėžtumui“, – teigia A. Buivydas.
Papildomu rizikos veiksniu išlieka geopolitika. Didelė dalis pažangiausių puslaidininkių ir atminties komponentų vis dar gaminama ribotame skaičiuje regionų, o bet kokie tiekimo grandinių sutrikimai ar geopolitinė įtampa gali dar labiau paveikti pasiūlą pasaulinėje rinkoje.
Pasak „Heximus“ atstovų, artimiausiais metais svarbiausias konkurencinis pranašumas bus ne gebėjimas rasti pigiausią įrangą, o gebėjimas strategiškai planuoti infrastruktūrą, optimizuoti turimus resursus ir pasirinkti tinkamą balansą tarp nuosavos infrastruktūros bei debesijos paslaugų.
About the Author
