Kadaise „Ekrano“ gamykloje dirbo tūkstančiai panevėžiečių, o aplink ją gyveno ištisa bendruomenė. Šiandien iš šios gamyklos sklindančių garsų nebegirdėti, tačiau jos teritorija vis dar kalba šimtus istorijų. Į kai kurias iš jų šiemet bus galima pažvelgti vaikštant buvusio pramonės milžino teritorijoje.
Čia „Ekranas“ tėra tik viena iš ATVIROS PRAMONĖS SAVAITGALIO istorijų. Šių metų programa išsidėlioja po labai skirtingas Panevėžio miesto ir rajono vietas nuo „Ekrano“ ir „Pentagono“ iki keramikos dirbtuvių, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio, Panevėžio regiono STEAM atviros prieigos centro ir kitų erdvių, kuriose galima pamatyti skirtingus miesto pramonės istorijos ir dabarties sluoksnius.
Būtent nuo vieno ryškiausių jų bus galima pradėti ekskursijoje-žygyje „Gatvės gyvos“, kurio gidas dalyvius vedžios po buvusio „Ekrano“ teritoriją. Kita ekskursija – „Yra dar viena miesto dalis“ – nukreips į mažiau pažįstamą Panevėžio istorijos puslapį: neregių ir silpnaregių kvartalus. Šalia gamybinių kombinato erdvių čia kadaise kūrėsi gyvenamieji namai, mokyklos, bibliotekos ir kita kasdieniam gyvenimui reikalinga infrastruktūra.
Nuo gyvenimo greta pramonės maršrutas ves į vieną iš neįprasčiausių jos palikimo pastatų. Ekskursijoje „Pentagonas“ bus galima patekti į buvusį „Panevėžio Auridos“ administracinį pastatą, išsiskiriantį penkiakampe forma. Šios ekskursijos dalyviai išgirs jo istoriją ir galės užlipti ant stogo, nuo kurio atsiveria retai matoma Panevėžio panorama.
Tačiau pramonė mieste – ne vien dideli pastatai ir jų istorijos. Meninės keramikos dirbtuvėse „Midenė“ bus galima pamatyti ne tik molio gaminius, bet ir patyrinėti jį per patį gamybos procesą. Čia molis keliaus nuo pirmojo prisilietimo iki krosnies, o lankytojai galės ne tik stebėti keramikų darbą, bet ir patys išbandyti lipdymą bei glazūravimą. Meninio stiklo studijoje „Glasremis“ laukia jau kita medžiaga ir kitas procesas – karšta stiklo masė, kuriai suvaldyti reikia preciziškumo ir fizinės meistro jėgos.
Nuo amato ir darbo rankomis programa pereis prie technologijų, kurios šiandien jau yra tapusios gamybos dalimi. Panevėžio regioniniame STEAM atviros prieigos centre dalyviai pateks į mikrovaldiklių, jutiklių ir elektroninių grandinių pasaulį. Čia jie patys konstruos, programuos ir išbandys išmaniuosiuose įrenginiuose naudojamas technologijas, o dar vienoje edukacijoje, šį kartą jau su „Dobot“ robotine ranka, mokysis valdyti tikslius jos judesius.
Šiuolaikinės technologijos programoje persipins ir su gerokai senesniais gamybos bei transporto būdais. Panevėžio siaurukas kvies prisiminti laikus, kai geležinkelis buvo svarbi miesto gyvenimo dalis. Tuo metu Ramygalos malūne dalyviai galės pasivaikščioti po senąjį malūną ir apžiūrėti šimtmečius gyvuojančią įrangą, o Radviliškių kaimo kepykloje lankytojų lauks natūralaus raugo duonos kepimas ir pasakojimai apie jos kelią nuo grūdo iki krosnies.
Tiems, kurie norės šias atskiras vietas pamatyti platesniame miesto istorijos kontekste, Panevėžio kraštotyros muziejus rengia paskaitą „Pramonės raida Panevėžyje“. Archyvinės nuotraukos, dokumentai ir išsaugoti pasakojimai padės atsekti, kaip didžiosios gamyklos keitė Panevėžį ir jo žmonių kasdienybę. Pramonės raidą kitu formatu bus galima pažinti ir buvusio Panevėžio cukraus fabriko erdvėse, kuriose Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“ pristatys jai skirtą ekspoziciją. Ji leis pažvelgti į miesto pramonės istoriją, padėjusią pagrindus šiandienos gamybai, skatinusią Panevėžio augimą ir garsinusią jo vardą už miesto bei Lietuvos ribų.
Dalį šios istorijos bus galima pamatyti ne tik nuotraukose ar ekspozicijose, bet ir originaliuose dokumentuose. Šiaulių regioninio valstybės archyvo filiale Panevėžyje lankytojų lauks su „Ekrano“, „Lietkabelio“ ir Elektrotechnikos gamyklomis susijusi archyvinė medžiaga.
Greta archyvuose saugomos pramonės istorijos savaitgalio programoje atsiras ir tai, kas Panevėžyje kuriama ir šiuo metu. Vienas tokių pavyzdžių – pirmasis mieste pagamintas šarvuotis TAURUS 4-1 (4×4). Jį nuo idėjos iki galutinio gaminio sukūrė „Aurida Engineering Company“ komanda, o visas kūrimo procesas vyko Panevėžyje. Šarvuotis jau spėjo sulaukti dėmesio ir tarptautinėje arenoje.
Pramonės temą savaitgalį papildys ir vietos, kurių iš pirmo žvilgsnio su gamyba galbūt nesietume. Panevėžio gamtos mokykloje, įsikūrusioje tarpukario advokato Česlovo Petraškevičiaus viloje, vyks dirbtuvės „Iš atliekos į kūrinį“, o Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje – kūrybinės dirbtuvės „Kuriame žaliąją biblioteką“, kuriose iš nebenaudojamų baldų plokščių bus kuriama nauja erdvinė instaliacija.
Visa tai – tik dalis to, kas laukia ATVIROS PRAMONĖS SAVAITGALYJE. Rugsėjo 25–27 dienomis Panevėžyje ir rajone. Daliai šių edukacijų ar ekskursijų reikalinga išankstinė registracija, tad norintiems spėti į labiausiai dominančias veiklas verta vietą rezervuoti iš anksto.
Daugiau informacijos apie ATVIROS PRAMONĖS SAVAITGALĮ, visą festivalio programą ir registraciją rasite www.atvirapramone.lt.
About the Author
