Liftų priežiūros bendrovė „Kauno liftai“ beveik tris ketvirtadalius savo transporto parko jau elektrifikavo: jame naudojami 53 elektromobiliai, iš kurių 32 – lengvieji krovininiai. Sprendimą lėmė ne įvaizdis, o bendrų išlaidų skaičiavimai. Įmonės vertinimu, taip suplanuota elektrifikacija ekonomiškai pasiteisino.
Sprendimo pagrindas – skaičiavimai ir infrastruktūra
Bendrovės „Kauno liftai“ įkrovimo modelyje nuosava ir viešoji infrastruktūra atlieka skirtingas funkcijas. Kasdieniam įkrovimui bendrovė naudoja savo pagamintą elektrą ir apie 60 lėtojo įkrovimo stotelių Kaune, Vilniuje, Panevėžyje ir Alytuje, o kai energijos prireikia kelyje, technikai naudojasi viešuoju „Ignitis ON“ greitojo įkrovimo tinklu. Bendrovė tokią sistemą kūrė etapais: 2020 m. įsirengė 250 kW saulės elektrinę, kuri pagamina visą veiklai reikalingą elektros energiją, o 2021 m. išbandė pirmuosius elektromobilius ir įsirengė pirmąsias stoteles.
„Verslui svarbu vertinti ne vien elektromobilio kainą, o visą jo naudojimo modelį – kur jis bus įkraunamas kasdien ir kaip kelyje bus įkraunama jo baterija. „Kauno liftai“ įmonės patirtis rodo, kad nuosava ir viešoji infrastruktūra viena kitos nepakeičia: jas suderinus galima valdyti sąnaudas ir išlaikyti technikų mobilumą“, – sako pirmaujančio greitojo elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.
Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga – „Regitros“ duomenimis, 2026 m. rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota daugiau kaip 30 tūkst. M1 ir N1 kategorijų grynųjų elektromobilių – beveik ketvirtadaliu daugiau nei metų pradžioje. Svarbu ir tai, kad „Kauno liftų“ elektromobiliai skirti ne vadovams, o kasdieniam darbui. Apie 100 darbuotojų turinti bendrovė prižiūri daugiau kaip 3 000 kėlimo įrenginių ir visą parą teikia avarinės tarnybos paslaugas, tad technikai pas klientus važinėja kiekvieną dieną.
Pasak bendrovės „Kauno liftai“ direktoriaus ekonomikai ir inovacijoms dr. Andriaus Guzavičiaus, projektų eiliškumas buvo esminis: palankūs investicijų atsipirkimo rodikliai, jo vertinimu, pasiekiami tik projektus įgyvendinant nuosekliai ir derinant tarpusavyje.
Atsipirkimą lėmė sąlygų derinys
Prieš plėsdama parką bendrovė vertino ne vien automobilių įsigijimo kainą, bet ir visus pinigų srautą lemiančius veiksnius: energijos sąnaudas, išlaidas senesnių automobilių degalams ir remontui, naujų transporto priemonių lizingo įmokas bei tuo metu galiojusias paskatas.
„Atlikus skaičiavimus, nauji elektromobiliai automobilių parkui skiriamo pinigų srauto nepadidino, o kai kuriais atvejais jį net sumažino“, – teigia A. Guzavičius.
Tokį rezultatą lėmė veiksnių derinys: pačios bendrovės gaminama mažos savikainos elektra, palankios lizingo sąlygos, gamintojų nuolaidos, tuo metu galiojusios mokestinės lengvatos ir APVA parama. Todėl kiekvienos įmonės rezultatas priklausys nuo konkrečių sąlygų – tai finansinis projektas, kurio naudą verta skaičiuoti individualiai.
Elektromobiliai teoriją tikrina kasdien
Dabartiniame parke – 21 keleivinis ir 32 lengvieji krovininiai elektromobiliai, taip pat apie 20 transporto priemonių su vidaus degimo varikliais, tarp jų sunkvežimiai. Plečiant elektrinę parko dalį, technikų darbo planuose teko numatyti laiko įkrovimui: pirmenybė teikiama lėtesniam įkrovimui bendrovės bazėse, naudojant pačios bendrovės pagamintą elektrą. „Turėdami pigesnės savos elektros, stengiamės naudoti savo lėtojo įkrovimo stoteles“, – sako A. Guzavičius. Kai krautis reikia kelyje, technikai naudojasi „Ignitis ON“ stotelėmis. Pokyčius, jo teigimu, dauguma darbuotojų priėmė teigiamai.
„Šiltuoju metų laiku problemų neturime, tačiau per labai šaltą žiemą nuvažiuojamas atstumas gali sumažėti perpus, o įkrovimas sulėtėja“, – atvirai priduria pašnekovas.
Todėl automobiliai darbuotojams skiriami pagal užduotį: jei dienos rida ir maršrutas leidžia patikimai suplanuoti įkrovimą, pasirenkamas elektromobilis, o daug po regionus važinėjantiems technikams paliekamos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais. Dalį jų, įskaitant sunkvežimius, bendrovė sąmoningai išlaiko ir dėl veiklos tęstinumo – avarinė tarnyba turi išlikti mobili bet kokiomis sąlygomis.
Patarimas svarstantiems – pradėti nuo skaičių
Vidutinei įmonei, svarstančiai įsigyti pirmuosius 5–10 elektromobilių, ši patirtis svarbi ne konkrečiu atsipirkimo rodikliu, o veiksmų seka: pirmiausia įvertinti maršrutus ir prastovas, energijos kainą bei įkrovimo vietas, tada automobilius išbandyti realiomis įmonės darbo sąlygomis, o ne per demonstracinius važiavimus, ir tik įsitikinus jų tinkamumu plėsti parką. Būtent toks nuoseklumas, o ne vienkartinis sprendimas, bendrovės vertinimu, ir lėmė galutinį rezultatą.
Pats A. Guzavičius elektromobilį vairuoja nuo 2019 m. Įmonėms, kurios dar dvejoja, jis pataria daugiau domėtis elektromobilumu ir nebijoti naujovių. „Manome, kad automobilių elektrifikacija yra ateitis – ypač matant, kas vyksta Kinijos rinkoje“, – sako jis.
„Kauno liftų“ pavyzdys rodo, kad pagrindinis klausimas verslui šiandien – nebe „ar elektromobiliai apsimoka“, o „kokiomis sąlygomis jie apsimoka mums“. Atsakymą kiekviena įmonė ras tik savo skaičiuose, tačiau šios bendrovės patirtis liudija, kad jis gali būti palankesnis, nei atrodo iš šalies.
About the Author
