Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR), reaguodami į audros padarinius ir paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, rugpjūčio 28 d. sušaukė skubų ŽŪR narių pasitarimą. Jame aptartos žemės ūkio ir miškų sektoriuose išryškėjusios problemos – nuo užmirkusių laukų, apsunkinto derliaus nuėmimo ir ūkininkų įsipareigojimų vykdymo iki ilgalaikių elektros energijos tiekimo sutrikimų bei audros nuniokotų miškų.
Po pasitarimo ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), Energetikos ministeriją ir Aplinkos ministeriją, ragindama institucijas kuo skubiau priimti praktinius sprendimus, kurie padėtų nukentėjusiems ūkininkams ir miškų savininkams.
Ūkininkams neturi būti taikomos sankcijos dėl aplinkybių, kurių jie negalėjo kontroliuoti
Kreipimesi į Žemės ūkio ministeriją ir NMA ŽŪR pabrėžia, kad dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų daliai ūkininkų gali būti objektyviai neįmanoma laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Užmirkę laukai, apsunkintas derliaus nuėmimas ir kiti audros padariniai tiesiogiai veikia galimybes laiku atlikti būtinus žemės ūkio darbus.
Ypatingas dėmesys atkreiptas į terminus ir reikalavimus, susijusius su tarpiniais pasėliais, įskaitant posėlį. ŽŪR nuomone, dabartinėmis aplinkybėmis būtina kompleksiškai įvertinti terminus ir įsipareigojimus, kurių vykdymui audra turėjo tiesioginės įtakos, bei operatyviai spręsti dėl terminų pratęsimo ar lankstesnio reikalavimų taikymo.
ŽŪR prašo užtikrinti vienodą praktiką, kad tais atvejais, kai įsipareigojimų objektyviai nebuvo įmanoma įvykdyti dėl ekstremalių aplinkybių, ūkininkams nebūtų taikomos sankcijos, mažinama parama ar taikomos kitos neigiamos pasekmės.
Keliama ir tiesioginių išmokų avansų problema
Pasitarime daug dėmesio skirta ir ūkių finansiniam likvidumui. Audros padarinių šalinimas reikalauja papildomų išlaidų, todėl šiuo metu ūkininkams ypač svarbios apyvartinės lėšos.
ŽŪR nariai atkreipė dėmesį, kad dėl atliekamų patikrų, stebėsenos metu nustatytų neatitikimų ar kitų administracinių procedūrų kai kuriais atvejais gali būti stabdomas arba ribojamas avansinių išmokų mokėjimas. ŽŪR pripažįsta NMA pareigą vykdyti kontrolę, tačiau ekstremaliosios situacijos sąlygomis ragina ieškoti sprendimų, kad administracinės procedūros neužkirstų kelio išmokėti bent tos paramos dalies, dėl kurios tinkamumo nėra ginčo.
Todėl ŽŪR prašo įvertinti galimybę nestabdyti viso ūkiui priklausančio avanso ar išmokos, jeigu tikrinama tik dalis deklaruotų plotų arba klausimų kyla tik dėl atskirų įsipareigojimų.
Užsitęsę elektros sutrikimai ūkiuose gali lemti tiesioginius nuostolius
Atskiras kreipimasis išsiųstas energetikos ministrui Lukui Savickui. ŽŪR nariai informavo apie atvejus, kai po audros elektros energijos tiekimo sutrikimai užsitęsė ir tiesiogiai paveikė ūkių galimybes vykdyti kasdienę veiklą.
Žemės ūkyje elektra nėra vien buities patogumas. Nuo nenutrūkstamo jos tiekimo priklauso gyvulių laikymas ir melžimas, pieno bei kitos produkcijos šaldymas, vėdinimas, grūdų džiovinimas ir sandėliavimas bei daugybė kitų technologinių procesų. Todėl net ir palyginti trumpas elektros tiekimo sutrikimas tam tikruose ūkiuose gali sukelti reikšmingų ekonominių nuostolių, pakenkti produkcijai ar kelti grėsmę gyvūnų gerovei.
ŽŪR energetikos ministro prašo užtikrinti kuo operatyvesnį elektros energijos tiekimo atkūrimą žemės ūkio ir maisto gamybos subjektams, kuriems elektra būtina veiklos tęstinumui. Taip pat siūloma sukurti aiškų informavimo ir operatyvaus reagavimo mechanizmą, leidžiantį ekstremaliosios situacijos metu identifikuoti ūkius, kuriems užsitęsęs elektros tiekimo sutrikimas kelia didžiausią grėsmę.
ŽŪR taip pat paprašė ministro skirti laiko skubiam susitikimui su ŽŪR atstovais, kuriame būtų galima aptarti praktikoje kylančias problemas ir kartu ieškoti operatyvių sprendimų.
Po audros – rimti padariniai ir miškuose
ŽŪR narių pasitarime aptarta ne tik žemės ūkio, bet ir miškų sektoriaus situacija. Dėl stipraus vėjo bei kitų nepalankių meteorologinių reiškinių miškuose išversta, nulaužta ar kitaip pažeista nemažai medžių. Todėl būtina kuo greičiau įvertinti žalą ir organizuoti pažeistos medienos bei kitų audros padarinių tvarkymo darbus.
Kreipimesi į Aplinkos ministeriją ŽŪR pabrėžia, kad miškų savininkams turi būti sudarytos aiškios ir praktiškai įgyvendinamos sąlygos nedelsiant imtis būtinų darbų. Užsitęsęs pažeistų medžių ir medienos palikimas miškuose gali didinti ekonominius nuostolius ir apsunkinti tolesnį miško tvarkymą.
Aplinkos ministerijos prašoma įvertinti, ar galiojantis teisinis reguliavimas ir procedūros leidžia pakankamai operatyviai šalinti audros padarinius. Jei administracinės procedūros ar praktiniai neaiškumai stabdo darbus, ŽŪR ragina nedelsiant ieškoti sprendimų. Ministerijos taip pat prašoma miškų savininkams pateikti aiškią informaciją, kaip tvarkyti audros pažeistus medžius ir medieną bei kokios procedūros taikomos ekstremaliosios situacijos sąlygomis.
ŽŪR: ekstremalioji situacija turi reikšti ir operatyvesnius sprendimus
ŽŪR laikosi pozicijos, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją institucijų reakcija turi būti ne tik formali. Ūkininkams ir miškų savininkams šiuo metu reikia aiškių atsakymų, vienodos reikalavimų taikymo praktikos, administracinio lankstumo ir operatyvių sprendimų.
Žemės ūkio ministerijos ir NMA reakcija svarbi tam, kad ūkininkai galėtų koncentruotis į neatidėliotinų audros padarinių šalinimą ir ūkių veiklos tęstinumą, o ne susidurtų su papildoma administracine bei finansine našta.
ŽŪR pabrėžia, kad dialogas tarp valstybės institucijų ir žemės ūkio bendruomenės šioje situacijoje yra ypač svarbus – sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į realią situaciją ūkiuose ir miškuose bei problemas, su kuriomis žmonės susiduria šalindami audros padarinius.
About the Author
