Rugsėjį vaikai grįžta ne tik į klases, bet ir į savarankiškesnę kasdienybę – su kišenpinigiais, mokėjimo kortelėmis, žaidimais, programėlėmis ir bendravimu internete. Savo ruožtu, tėvams tai reiškia ne tik papildomas išlaidas, bet ir augantį nerimą dėl vaikų saugumo ir jų elgesio su pinigais. Kaip rodo naujausias „Swedbank“ inicijuotas mokyklinio amžiaus vaikų turinčių Lietuvos gyventojų tyrimas, suaugusieji kur kas labiau pasitiki savo, o ne vaikų gebėjimais atpažinti finansinius sukčius.
Tyrimo duomenimis, absoliuti dauguma (71 proc.) apklaustųjų, mano, kad jų vaikai per artimiausius metus gali susidurti su sukčiavimo bandymais internete. O sukčiavimo rizikas labiau linkę pastebėti tie tėvai, kurių vaikai jau naudojasi mokėjimo priemonėmis: banko kortele ar įrenginiu su bekontakčio apmokėjimo galimybe.
„Tyrimas atskleidžia ir tai, kad, tėvų žiniomis, didelė dalis vaikų – 4 iš 10 – jau yra susidūrę su pavojingu ar apgaulingu turiniu internete: čia dominuoja patyčios bei turinys skirtas suaugusiesiems. Tuo metu su finansiniu sukčiavimu, kaip rodo apklausa, galėjo susidurti maždaug kas dešimtas nepilnametis“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Anot jos, tyrimas rodo, kad tėvai nepakankamai žino apie savo vaikų elgesį internete ir ten tykančias grėsmes.
„Maždaug ketvirtadalis (24 proc.) tėvų negali patvirtinti, ar jų atžalos per pastaruosius metus yra susidūrę su įtartinu, pavojingu ar apgaulingu turiniu internete. Tai rodo, jog kol kas jie neturi pakankamai reikalingų žinių apie tai, ką jų vaikai veikia internete“, – teigia Ž. Augonė.
Daugiau nerimo – dėl impulsyvių išlaidų
Dauguma apklaustų tėvų jaučia nerimą dėl to, su kuo internete gali susidurti jų vaikai. Vis dėlto, didesnė dalis mokyklinio amžiaus vaikų turinčių tėvų labiau nerimauja dėl atžalų impulsyvaus išlaidavimo (58 proc.).
„Šiuo atveju dažniau nerimauja tie suaugusieji, kurių vaikai pradeda savarankiškai naudotis pinigais. Kiek mažiau (42 proc.) nerimauja dėl to, kad nepilnamečiai susidurs su apgavystėmis, siekiant išvilioti pinigus. Jei vaikai susidurtų su finansiniais sukčiais, tėvų nuomone, daugiausiai grėsmės keltų į suklastotas internetines svetaines vedančios žinutės ir el. laiškai (angl. phishing), telefoninis sukčiavimas bei giliosios klastotės (angl. deepfakes)“, – komentuoja Ž. Augonė.
Šeimose kalbama apie saugumą internete
Paklausti apie savo vaikų gebėjimus atpažinti internetinius sukčius, pusė apklaustų tėvų juos vertina vidutiniškai, teigiamai – 38 proc., neigiamai – 12 proc. Tuo metu savo gebėjimus atpažinti minimas grėsmes apklausti tėvai vertina kur kas geriau: net 63 proc. apklaustųjų savo gebėjimus vertina teigiamai.
„Žinant, kad suaugusieji kur kas geriau suvokia internete tykančias grėsmes, jie ir turėtų būti vienu svarbiausiu informacinės saugos šaltinių savo vaikams. Tai nereiškia, kad būtina aklinai riboti atžalų prieigą prie interneto ar imtis kitų griežtos kontrolės priemonių, nes taip galime sulaukti netgi priešingų pasekmių. Taip pat tėvai neturėtų šios atsakomybės perleisti kažkam kitam ir patys turėtų domėtis tiek technologiniais sprendimais apribojant įrenginių funkcionalumą, tiek nuolat besikeičiančiomis sukčiavimo tendencijomis jaunuolių tarpe“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Tyrimo duomenimis, 59 proc. tėvų su vaikais apie saugumą internete kalbasi bent kartą per mėnesį, kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) tai daro bent kartą per savaitę. Šia tema visiškai nekalba tik apie 7 proc. apklaustų suaugusiųjų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų.
Kaip apsaugoti vaikus nuo finansinių sukčių
Tėvams, norintiems apsaugoti savo atžalas nuo sukčiavimo, Ž. Augonė rekomenduoja pasitelkti „sustok–patikrink–paklausk“ taisyklę.
„Jei sukčiai ragina veikti „čia ir dabar“, „paspausk čia ir laimėk“, būtina iškart sustoti ir nutraukti bet kokius tolesnius veiksmus. Be to, svarbu patikrinti, ar žaidimai ir kitos programėlės į kompiuterį ar išmanųjį telefoną atsisiunčiami tik iš oficialių programėlių prekyviečių. Galiausiai, skatinkite vaikus klausti, jei jiems kyla abejonių“, – pataria informacinės saugos ekspertė.
Ji papildo, kad tėvų įsitraukimas į vaikų informacinio raštingumo ugdymą – būtinas.
„Padėkite savo atžaloms susikurti ir naudoti unikalius slaptažodžius, kelių žingsnių autentifikacijos patvirtinimą. Apsaugokite internetinius apsipirkimus specialiais PIN kodais ar kitomis priemonėmis. Savo šeimoje taip pat įsiveskite „jokių bausmių už pranešimą“ taisyklę: baimė prarasti galimybę naudotis išmaniuoju telefonu gali skatinti vaiką nuslėpti sukčiavimo atvejus. Vienodai svarbu kurti pasitikėjimu grįstą santykį ir nuolatos domėtis vaiko kasdienybe internete, jog patys galėtumėte gauti reikalingų žinių pagal savo vaiko raidą ir veiklą“, – tvirtina specialistė.
Vis dėlto, jeigu nutiko tokia situacija, kad vaikai nukentėjo nuo finansinių sukčių, banko atstovė ragina kuo skubiau imtis veiksmų.
„Susidūrus su finansiniais sukčiais, svarbu veikti aktyviai: nutraukti bendravimą su sukčiais, kreiptis į banką ir policiją. Taip pat būtina atnaujinti svarbiausių paskyrų slaptažodžius. Svarbu tokiose kritinėse situacijose stengtis išsaugoti pasitikėjimą savo vaiku ir nekaltinti jo dėl to, kas nutiko, o nuraminti ir kalbėtis apie tai, kaip ateityje išvengti panašių situacijų“, – pabrėžia Ž. Augonė.
„Swedbank“ iniciatyva visuomenės nuomonės tyrimą atlikto rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas atliktas šių metų birželį, jame apklausta 1016 respondentų visoje Lietuvoje
About the Author
