Skuodo rajone, Lenkimų seniūnijoje, Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „European Energy“ vysto savo pirmąjį Lietuvoje trijų technologijų hibridinį atsinaujinančios energijos projektą „SKUODAS RENEW“. Projektas apjungs sausumos vėjo energetiką, saulės elektrines ir energijos kaupimo sistemas (BESS).
Tai reikšmingas žingsnis atsinaujinančios energetikos transformacijoje Lietuvoje. Vienoje teritorijoje derinamos trys technologijos leidžia efektyviau išnaudoti vietinius atsinaujinančius išteklius.
Pagal šiuo metu gautus statybos leidimus, projekte numatyta iki 156 MW vėjo energetikos, 120 MW saulės elektrinių ir 100 MW / 200 MWh energijos kaupimo sistemų. Statybų pradžia planuojama 2026 m. antroje pusėje, o komercinės veiklos pradžia – 2028 m.
„Skuodo projektas prisidės prie vietinių atsinaujinančios elektros energijos gamybos pajėgumų didinimo ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo. Planuojama, kad vėjo ir saulės parkai kartu per metus pagamins apie 655 GWh atsinaujinančios elektros energijos – tokio kiekio pakaktų maždaug 220 tūkst. namų ūkių metiniam elektros energijos poreikiui patenkinti“, – dalijasi „European Energy“ viceprezidentas ir Baltijos regiono vadovas Tadeušas Konkovskis.
Remiantis numatomomis metinės gamybos apimtimis, projektas taip pat leis išvengti apie 160 tūkst. tonų CO₂ emisijų per metus.
Vėjo energetikos projekto daliai jau užtikrintas svarbus komercinis pagrindas – „European Energy“ yra sudariusi ilgalaikę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, dar vadinamą PPA, su bendrove „Mars“. Pagal šią sutartį „Mars“ įsigis didžiąją dalį per metus Skuodo vėjo parke pagamintos elektros energijos.
„Šis projektas yra svarbus žingsnis plėtojant naujos kartos atsinaujinančios energetikos infrastruktūrą Lietuvoje. Apjungdami vėjo, saulės ir energijos kaupimo technologijas, galime efektyviau išnaudoti vietinius energijos išteklius ir prisidėti prie stabilesnės, labiau diversifikuotos elektros gamybos sistemos“, – priduria T. Konkovskis.
Pasak jo, hibridiniai projektai tampa vis svarbesne energetikos sistemos dalimi, nes leidžia derinti skirtingas gamybos technologijas ir geriau prisitaikyti prie elektros rinkos bei tinklo poreikių.
„Atsinaujinančios energetikos plėtra gali prisidėti ne tik prie klimato tikslų, bet ir prie Lietuvos energetinio savarankiškumo. Nauji vietinės gamybos pajėgumai mažina priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir stiprina šalies energetinį saugumą“, – pabrėžia T. Konkovskis.
About the Author
