Šiemet sukanka 21 metai, kai Struvės geodezinis lankas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Daugiau kaip 2800 kilometrų besidriekiantis lankas jungia dešimt Europos valstybių, o 18 jo punktų yra Lietuvoje. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena šio XIX amžiaus mokslo pasiekimo istoriją ir Lietuvoje išlikusius jo pėdsakus.
Žemės matavimai tęsėsi 36 metus
Struvės geodezinis lankas pavadintas astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės vardu. Jo vadovaujama mokslininkų grupė prieš du šimtus metų, 1816–1852 metais, atliko didelės apimties matavimus, kurių tikslas buvo nustatyti Žemės dydį, formą ir kreivumą.
Keturių ekspedicijų metu mokslininkai naudojo pažangiausius to meto optinius prietaisus, stebėjo žvaigždes ir įrengė specialius matavimo punktus. Atlikę tūkstančius matavimų, jie sukūrė 2822 kilometrų ilgio trianguliacijos grandinę, kurią sudarė 259 punktai. Ši grandinė driekėsi nuo Arkties vandenyno (Hamerfestas, Norvegija) iki Juodosios jūros (Izmajilas, Ukraina).
Tuo metu tai buvo didžiausias ir tiksliausias geodezinis projektas. Surinkti duomenys padėjo tiksliau apskaičiuoti Žemės parametrus ir tapo svarbūs geodezijos, kartografijos bei kitų tiksliųjų mokslų raidai. Šie matavimai išliko svarbūs iki palydovinių technologijų atsiradimo.
Lietuvoje – 18 Struvės lanko punktų
Iš 259 Struvės geodezinio lanko punktų 18 yra Lietuvoje. Trys iš jų, Gireišiuose (Rokiškio rajonas), Meškonyse ir Paliepiukuose (Vilniaus rajonas), yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šiose vietose išlikę originalūs geodeziniai punktai, pažymėti UNESCO paminkliniais akmenimis.
Struvės geodezinio lanko punktų galima rasti ir kitose Lietuvos vietose, o prie Storių geodezinio punkto Anykščių rajone įrengtas 1,2 kilometro ilgio Storių pažintinis takas. Storių takas jungia gamtos, mokslo ir kultūros paveldą. Čia lankytojai gali daugiau sužinoti apie Struvės geodezinio lanko istoriją ir jo reikšmę.
Struvės geodezinis lankas jungia dešimt valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą. Skirtingose šalyse išlikę geodeziniai punktai šiandien liudija ne tik bendrą mokslinę istoriją, bet ir daugiau kaip 2 800 kilometrų nusidriekusio projekto mastą. Struvės geodezinis lankas laikomas pirmąja Pasaulio paveldo vertybe, apimančia kelių valstybių teritorijas. Jis tapo išskirtiniu pavyzdžiu, kaip skirtingos šalys gali bendradarbiauti siekdamos bendro tikslo, dalytis žiniomis ir kartu išsaugoti svarbų mokslo bei kultūros paveldą.
Nacionalinė žemės tarnyba atsakinga už Lietuvoje esančių Struvės geodezinio lanko punktų žymėjimą, jų būklės stebėseną ir tvarkymą. Taip siekiama užtikrinti, kad šie daugiau nei prieš du šimtmečius atliktų matavimų ženklai būtų išsaugoti.
2025 metais Tarptautinio Struvės geodezinio lanko koordinacinio komiteto iniciatyva sukurtas vaizdo įrašas, kuriame pristatomi lanko punktai ir jo teritorijose esančių valstybių kraštovaizdžiai, kultūra bei žmonės. Vaizdo įrašą galima peržiūrėti Aplinkos ministerijos „YouTube“ kanale.
Daugiau informacijos apie Struvės geodezinį lanką galima rasti UNESCO svetainėje.
About the Author
