Seimas nusprendė iš naujo svarstyti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vetuotas Švietimo įstatymo pataisas dėl reikalavimų pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti.
Parlamentarai Švietimo įstatymo pakeitimus priėmė liepos 14 d., jais nuspręsta išlaikyti šiuo metu taikomus reikalavimus pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti.
Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. turėjo įsigalioti naujos nuostatos, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (toliau – PUPP) metu pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų slenkstinį lygį. Pagal Įstatymu nustatomą reguliavimą, pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokinių mokymosi pasiekimus PUPP iš lietuvių kalbos ir matematikos metu, neatsižvelgiant į pasiektus rezultatus.
„Prezidentas pabrėžia, kad pagrindinio išsilavinimo įgijimas neturėtų būti siejamas vien su formaliu pagrindinio ugdymo programos baigimu ir dalyvavimu PUPP. Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi patvirtinti, kad asmuo yra įgijęs bent minimalius pagrindinio ugdymo programoje nustatytus gebėjimus ir kompetencijas. Slenkstinis pasiekimų lygis reiškia ne aukštą ar atrankinį akademinį reikalavimą, o minimalų mokymosi rezultatą, kurio tikimasi iš pagrindinio ugdymo programą baigusio asmens. Šio reikalavimo atšaukimas prieš pat jam įsigaliojant, net nepradėjus reguliavimo taikyti ir nepateikus įstatymų siūlomo modelio poveikio analizės, pakerta pasitikėjimą valstybės sprendimais“, – pristatydama šalies vadovo siūlymą sakė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė.
Pasak vyriausiosios patarėjos, Prezidentas laikosi vertybinės nuostatos, kad valstybė turi teisę nustatyti minimalų pasiekimų lygį, tačiau turi būti užtikrintos realios galimybės kiekvienam mokiniui šį lygį pasiekti.
Grąžinamu projektu šalies vadovas siūlo slenkstinio pasiekimų lygio reikalavimo įsigaliojimą atidėti iki 2029 m. rugsėjo 1 d.
„Šis trejų metų laikotarpis turi būti skirtas ne problemai atidėti, o sutelkus politikų, švietimo politikos įgyvendintojų, švietimo bendruomenės, ekspertų, mokslininkų, savivaldos jėgas pašalinti sistemines spragas ir šią problemą iš esmės išspręsti“, – sakė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Karpavičienė.
Už siūlymą svarstyti šį įstatymą (Nr. XVP-1405GR) iš naujo balsavo 107 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu – 4 parlamentarai. Grąžintas įstatymas iš naujo bus svarstomos Švietimo ir mokslo komitete. Galutinis balsavimas dėl šio klausimo Seimo posėdyje numatomas šiandien vakarinio Seimo posėdžio metu.
About the Author
