Komentaro autorė Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė
Pastarojo savaitgalio audra Lietuvoje dar kartą priminė, kad ekstremalūs orai nėra kažkas, kas vyksta tik tolimuose pasaulio kraštuose. Vieniems jie reiškia sugadintą turtą, kitiems – nutrūkusį elektros tiekimą, atšauktus planus ar netikėtas išlaidas. Tuo pat metu šią vasarą Europoje matėme karščio bangas, sausras ir miškų gaisrus. Tai verčia į klimato kaitą pažvelgti ne tik kaip į aplinkosaugos, bet ir kaip į asmeninių finansų klausimą.
Pasaulio ekonomikos forumo Global Risks Report 2025 ataskaitoje, parengtoje remiantis daugiau nei 900 ekspertų apklausa, ekstremalūs orai įvardijami kaip viena svarbiausių artimiausių metų rizikų, o dešimties metų perspektyvoje jie užima pirmą vietą. Tai reiškia, kad klimato rizika vis labiau tampa veiksniu, į kurį atsižvelgia ne tik valstybės ar verslas, bet ir finansų sektorius.
Ką tai reiškia žmogui? Tikėtina, kad ateityje, priimdami didelius finansinius sprendimus, turėsime įvertinti daugiau aplinkybių nei būsto kainą ar palūkanų normą. Pavyzdžiui, perkant būstą svarbesni gali tapti jo atsparumas karščiui, audroms ar potvyniams, vietovės infrastruktūra, elektros tiekimo patikimumas. Draudimas taip pat gali tapti nebe papildoma paslauga, o vis svarbesne finansinio saugumo dalimi.
Šiandien dar ne visi gyventojai tokią apsaugą turi. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) duomenimis, tik 17 proc. apklaustųjų turi būsto turto draudimą, apimantį žalą dėl stichinių nelaimių. Tai rodo nemažą atotrūkį tarp augančių rizikų ir pasirengimo joms.
Tačiau prisitaikymas prie klimato kaitos nėra vien draudimo klausimas. Namų ūkiams gali tekti daugiau investuoti į energetinį atsparumą: saulės elektrines, kaupiklius, nepriklausomus elektros šaltinius. Karštesnėmis ir sausesnėmis vasaromis vis svarbesnis taps ir vandens vartojimas – nuo taupesnių sprendimų namuose iki klausimo, kaip užtikrinti jo prieinamumą ilgesnių sausrų metu.
Panašiai gali keistis ir mūsų požiūris į atostogas. Jei kai kuriuose Europos regionuose karščio bangos, sausros ir gaisrai taps dažnesni, kelionių planus gali lemti ne tik skrydžių kainos ar viešbučio vieta, bet ir sezoniškumas, temperatūra, vandens prieinamumas ar ekstremalių orų rizika. Šių metų birželį Vakarų Europa išgyveno karščiausią birželį per stebėjimų istoriją, o Europos Sąjungos žemės stabėjimo programos Copernicus duomenimis, sausesnės sąlygos kartu su karščiu didino sausrų ir miškų gaisrų riziką.
Šių pokyčių nereikėtų vertinti kaip priežasties bijoti ar atsisakyti įprasto gyvenimo. Priešingai, tai kvietimas anksčiau įvertinti tai, kas gali tapti nauja kasdienybės dalimi. Europos aplinkos agentūra skaičiuoja, kad 1980–2024 m. oro ir klimato ekstremumai EEE šalyse sukėlė apie 822 mlrd. eurų ekonominių nuostolių, o potvyniai yra brangiausiai kainuojanti stichinė rizika, daranti žalą būstams, verslui ir infrastruktūrai.
Todėl klimato kaita palaipsniui tampa ir finansų planavimo klausimu. Turėsime ne tik galvoti, kiek kainuoja būstas ar atostogos šiandien, bet ir kiek kainuos pasiruošimas tam, kad mūsų finansai būtų atsparesni ekstremaliems pokyčiams. Tai nėra vien išlaidos. Investicijos į draudimą, energijos nepriklausomybę, vandens taupymą ar atsparesnį būstą gali tapti būdu sumažinti būsimas išlaidas ir užsitikrinti finansinį stabilumą.
Finansų sektorius šį pokytį jau mato. OECD duomenimis, 2000–2025 m. 111 šalių ir ES institucijos priėmė daugiau kaip 860 finansų sektoriaus politikos priemonių, įtraukiančių klimato rizikas. Vadinasi, klimato kaita vis labiau įtraukiama į tai, kaip vertiname riziką ir planuojame finansus. Natūralu, kad ilgainiui šis požiūris persikels ir į mūsų asmeninius sprendimus.
About the Author
