Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Kijeve dalyvavo VI pirmųjų ponių ir ponų aukščiausio lygio susitikime „Pasaulis 2026: stabilumo paieškos neapibrėžtumo laikais“.
Šio susitikimo kontekste viena iš valstybių vadovų diskusijų buvo skirta atsparumo temai. Lietuvos Prezidentas kartu su Estijos Prezidentu Alaru Karisu ir Suomijos Prezidentu Alexanderiu Stubbu pasisakė diskusijoje „Nauja bendro atsparumo architektūra: nuo nacionalinio atsparumo iki pasaulinio atsparumo“.
Prezidentas pabrėžė, jog atsparumas pirmiausia prasideda nuo aiškaus grėsmių suvokimo. Pasak šalies vadovo, Lietuvoje visuomenė, valstybės institucijos ir politinė vadovybė aiškiai supranta, kad Rusija kelia egzistencinę grėsmę visiems Vakarams.
„Vakarai dar nekariauja, tačiau jau nebegyvena taikoje. Iki šiol galioję taikaus sambūvio principai prarado savo reikšmę. Turime tai aiškiai pripažinti ir imtis konkrečių veiksmų taikai apginti“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, Rusijos provokacijos ir hibridinės atakos sulaukia atsako, tačiau Vakarai vis dar pernelyg dažnai veikia reaktyviai ir nepakankamai ryžtingai, tuo metu Rusijai elgiantis vis agresyviau. Prezidentas pabrėžė būtinybę toliau stiprinti spaudimą Rusijai ir jos bendrininkams sankcijomis, tarptautine izoliacija ir spaudimu trečiosioms šalims, padedančioms apeiti sankcijas.
Prezidentas pažymėjo, jog Lietuva daug mokosi iš Ukrainos patirties stiprindama savo karinį ir civilinį atsparumą. Šalis didina gynybos finansavimą, stiprina kariuomenę ir rezervą, civilinės saugos ir krizių valdymo pajėgumus, kritinės infrastruktūros apsaugą bei savivaldybių pasirengimą užtikrinti būtiniausius gyventojų poreikius krizės ar karo atveju. „Turime ne tik stiprinti karinę gynybą, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas žmogus, organizacija ir institucija žinotų savo vaidmenį krizės ar karo atveju. Visuomenės pasirengimas ir pasitikėjimas institucijomis yra neatsiejama valstybės atsparumo dalis“, – teigė Prezidentas.
Pasak Lietuvos vadovo, stiprinant bendrą Europos atsparumą būtinas kuo glaudesnis NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas – tiek derinant atsparumo reikalavimus, tiek atgrasant Rusiją ir užkertant kelią tolesnei eskalacijai.
About the Author
