Istoriją galima perskaityti, tačiau galima ir patirti. Žygiuoti miško takais, kuriais prieš aštuonis dešimtmečius vaikščiojo Lietuvos partizanai, dainuoti jų dainas, ragauti šiupininės, klausytis partizanų istorijos tyrinėtojų pasakojimų. Tokią programą Dzūkijoje siūlo penktą kartą vykstančios Vytaro Radzevičiaus sumanytos senovės dienos „Samanos“.
Rugpjūčio 16 dieną „Samanos“ nuties tiltą iš praeities į dabartį ir atiduos pagarbą partizanų temai – bus paminėtas Lietuvos partizanų Dainavos apygardos 80 metų jubiliejus.
„Ši sukaktis Merkinės kraštui yra ypatingai svarbi, nes būtent čia vyko vienos reikšmingiausių Dainavos apygardos kovų, o Merkinė tapo vienu ryškiausių ginkluoto pasipriešinimo simbolių Dzūkijoje“, – teigia istorikas, Merkinės muziejaus direktorius dr. Žygimantas Buržinskas.
Senovės dienas dar išvakarėse pradės šv. Roko atlaidų mugė „Merkinės fabrike“. Atlaidai Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus švenčiami rugpjūčio 16 dieną 12 valandą, giedos Kęstučio Breidoko vadovaujamas Merkinės kultūros centro mišrus choras „Merkinė“. Po šv. Mišių choras bažnyčioje surengs koncertą.
Bendruomeniškumas – viena svarbiausių „Samanų“ vertybių. „Merkinės fabrike“ veiksmas prasidės nuo pat ankstaus ryto – žygyje „Laukiniai augalai maistui ir namų buičiai“ apie gamtos lobius pasakos gamtininkas Giedrius Vaivilavičius. O nuo Puvočių link Merkinės Merkiu leisis baidarininkai.
„Merkinės fabrike“ veiks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Bendražygės – moterys partizanės Lietuvoje 1944–1953 metais“. Paskaitą šia tema skaitys centro istorikai Ramona Staveckaitė-Notari ir Andriaus Tumavičius.
Merkinės krašto muziejaus direktorius dr. Žygimantas Buržinskas senovės dienų dalyviams primins nelengvus pokario laikus – skaitys paskaitą „Merkinė, į kurią nesinorėtų sugrįžti: gyvenimas kare po karo“.
Apie partizaną Žaibą „Kepsnių ceche“ pasakos kraštotyrininkas ir istoriografas Gintaras Lučinskas. „Aš buvau Žaibas. Vaclovo Voverio istorija – nuo Dainavos miškų iki Lietuvos legendos“ – taip jis pavadino savo pasakojimą.
„Merkinės fabriko“ „Kepsnių ceche“ vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriko Daliaus Žygelio paskaita „Partizanų nuotraukos“.
„Samanose“ bus galima pamatyti Lietuvos partizanų uniformos tyrinėtojo Giedriaus Paulausko ekspoziciją-edukaciją. Savo veiklas pristatys Merkinės šauliai. Vakare partizanų dainos skambės galingoje folkloro grupės „Ugniavijas“ programoje, jas atliks bardas Romas Naidzinavičius ir Judita Ikasalienė.
Koncerto žiūrovai bus kviečiami ne tik klausytis, bet ir dainuoti kartu – dalyviams bus parengti dainų tekstai bei pristatytas partizanų dainynas. Skaitmeninė jo versija leis šioms dainoms skambėti ir pasibaigus renginiui.
Istoriškai Merkinė buvo vienas svarbiausių Pietų Lietuvos miestų – strategiškai reikšminga vieta prie Nemuno ir Merkio santakos. Pokariu Merkinė – vieta prie Nemuno ir Merkio santakos, kur susikerta svarbūs keliai – buvo svarbi ir partizanams, ir okupacinei valdžiai.
Dzūkijos miškuose susiformavo Dainavos apygarda – viena stipriausių ir ilgiausiai kovojusių Lietuvos partizanų apygardų. Jos teritorija apėmė didelę Pietų Lietuvos dalį, o Merkinės apylinkės tapo viena svarbiausių jos veiklos zonų. Čia veikė partizanų bunkeriai, ryšininkų tinklas, spauda, buvo priimami svarbūs sprendimai.
Iki šių dienų Merkinės apylinkėse išliko daugybė partizanų bunkerių vietų, žuvimo vietų, memorialų ir kapų. Kraštą tyrinėja istorikai, vyksta žygiai partizanų takais, edukacijos, veikia muziejaus ekspozicijos.
„Dainavos partizanų apygarda yra neatsiejama mūsų krašto istorijos dalis. Merkinė ir visa Dzūkija buvo viena svarbiausių partizaninio pasipriešinimo erdvių. Čia kovojo ir žuvo daugybė žmonių, kurie pasirinko laisvę net žinodami, kad už ją teks mokėti didžiausią kainą. 80-mečio sukaktį norime paminėti ne oficialiomis kalbomis, apie istoriją verta pasakoti gyvai, o „Samanos“ juk visada kalba apie tai, kas išlieka“, – sako senovės dienų atgaivintojas V. Radzevičius.
Dar 1935-aisiais Merkinėje surengtos pirmosios Senovės dienos anuomet sutraukė tūkstančius žmonių, tarp jų – ir Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Šiandien nauju vardu atgimęs festivalis tęsia tą pačią idėją – apie Lietuvos tapatybę pasakoti per istoriją, kultūrą ir bendruomenę.
Per penkerius metus „Samanos“ tapo vienu iš išskirtinių Dzūkijos kultūros renginių. Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra istorijos rekonstrukcija ar tik koncertų savaitgalis. Greičiau kvietimas sustoti, įsiklausyti į vietos pasakojimus ir pajusti gyvą ryšį su kraštu, kuriame istorija tebėra gyva ir matoma.
Per penkerius metus „Samanos“ tapo ne tik kultūriniu renginiu, bet ir svarbia bendruomenės tradicija. Atmosfera čia – kerinti: daugybė šviesių žmonių, vakarėjanti Nemuno ir Merkio santaka, už piliakalnio besileidžianti saulė, naujoms kartoms perduodama svarbi mūsų šalies istorija, amatai, skoniai ir pasakojimai. O dar – svarbus ir aiškus vienybės jausmas. Gal kaip tik dėl šio jausmo „Samanos“ taip natūraliai įaugo į Merkinę – tarsi būtų čia buvusios visada.
Senovės dienos „Samanos“ „Merkinės fabrike“ – rugpjūčio 16 d. nuo 12 val. Renginį organizuoja Merkinės fabrikas. Senovės dienas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneriai – Merkinės kultūros centras ir Merkinės krašto muziejus. Informacinis partneris – FM99.
About the Author
