Demencija dažnai siejama su senėjimu, todėl neretai manoma, kad jos rizikai didžiausią įtaką turi tik amžius ir paveldimumas. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad tai tik dalis vaizdo. Atminties, dėmesio ir kitų pažintinių funkcijų sveikatai svarbi ir bendra organizmo būklė, kasdieniai įpročiai bei lėtinių ligų kontrolė.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė sako, kad nors kai kurių rizikos veiksnių pakeisti negalime, daliai jų galime turėti įtakos.
„Amžius ir genetika yra svarbūs rizikos veiksniai, tačiau jie nėra vieninteliai. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikas gyvenimo būdas, lėtinių ligų kontrolė ir aktyvus socialinis bei protinis gyvenimas gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką arba atitolinti jos pasireiškimą“, – teigia medikė.
Smegenų sveikata prasideda nuo kasdienių įpročių
Pasak specialistės, smegenų sveikatai vyresniame amžiuje svarbūs tie patys įpročiai, kurie padeda palaikyti ir bendrą organizmo būklę. Tai reguliarus fizinis aktyvumas, visavertė mityba, kokybiškas miegas, rūkymo vengimas, saikingas alkoholio vartojimas, protinė veikla, bendravimas ir aktyvus laisvalaikis.
„Svarbu ir streso kontrolė bei normalus kūno svoris“, – pažymi J. Zeidotaitė-Marmokienė. Smegenys nėra atskira nuo organizmo veikianti sistema – tai, kas naudinga širdžiai, kraujagyslėms ar medžiagų apykaitai, dažnai svarbu ir pažintinių funkcijų sveikatai.
Demencijos riziką gali didinti arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, miego apnėja, depresija ir negydomi klausos sutrikimai. Laiku pastebėtos ir gydomos šios būklės padeda mažinti ir smegenų pažeidimo riziką.
Kada užmaršumas jau turėtų kelti nerimą?
Pamiršti, kur padėjote raktus, ar kartais neprisiminti vardo gali nutikti daugeliui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kai užmaršumas kartojasi, stiprėja ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
„Sunerimti reikėtų, jei žmogus vis dažniau pamiršta neseniai vykusius įvykius, kartoja tuos pačius klausimus, sunkiau orientuojasi pažįstamoje aplinkoje, jam tampa sunkiau planuoti kasdienius darbus arba keičiasi elgesys ir asmenybė. Jei šie simptomai kartojasi ir trukdo kasdieniam gyvenimui, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją“, – sako gydytoja.
Artimieji tokius pokyčius dažnai pastebi pirmieji. Todėl svarbu jų nenumoti ranka ir nepriskirti visko vien amžiui. Ankstyvas pokalbis su gydytoju gali padėti įvertinti, ar reikalingas papildomas ištyrimas, pažintinių funkcijų vertinimas ar kitų sveikatos būklių paieška.
Ką galima stebėti profilaktiškai?
Norint rūpintis smegenų sveikata, gydytoja pataria reguliariai stebėti kelis pagrindinius sveikatos rodiklius.
„Svarbu reguliariai matuoti arterinį kraujospūdį, stebėti gliukozės ir cholesterolio rodiklius, kūno svorį, įvertinti širdies ir kraujagyslių riziką. Esant nusiskundimams ar rizikos veiksniams, gali būti tikslinga atlikti vitamino B12, folio rūgšties, skydliaukės funkcijos tyrimus, įvertinti klausą bei prireikus atlikti pažintinių funkcijų testus šeimos gydytojo kabinete“, – sako J. Zeidotaitė-Marmokienė.
Nors demencijos rizikos veiksnių visiškai kontroliuoti neįmanoma, didelė jų dalis priklauso nuo kasdienių sprendimų – nuo mitybos ir fizinio aktyvumo iki laiku pastebėtų sveikatos pokyčių. Kuo anksčiau į juos reaguojama, tuo daugiau galimybių ilgiau išsaugoti gerą atminties ir pažintinių funkcijų būklę.
About the Author
