Pirmasis bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas jau baigėsi. Dauguma stojančiųjų sėkmingai sulaukė kvietimų studijuoti ir pasirašė studijų sutartis. Vis dėlto kasmet pasitaiko situacijų, kai galimybę studijuoti lemia ne konkursinis balas, o elementarus neįsigilinimas į priėmimo tvarką, terminus ar savo pačių pateiktus duomenis.
Komentuoja VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė doc. dr. Justė Rožėnė
Nors bendrojo priėmimo sistema kasmet tobulinama, o informacijos apie stojimą netrūksta, tos pačios klaidos kartojasi metai iš metų. Kai kurios jų atrodo smulkios, tačiau jų pasekmės gali būti labai reikšmingos – prarasta galimybė studijuoti, praleistas priėmimo etapas ar net prarasti visi metai.
Laukiama karo tarnybos, tačiau nelieka nei studijų, nei tarnybos
Viena dažniausiai pasitaikančių situacijų šiuo laikotarpiu – stojantieji nusprendžia neteikti prašymo studijuoti arba atsisako dalyvauti priėmime, nes laukia sprendimo dėl privalomosios pradinės karo tarnybos.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo į karo tarnybą nepatenka, nes konkrečiu šaukimu nebelieka vietų. Tokiu atveju jis lieka ne tik be tarnybos, bet ir be studijų.
Svarbu žinoti, kad įstojus į aukštąją mokyklą galima pasiimti akademines atostogas ir atlikti karo tarnybą, o vėliau grįžti tęsti studijų. Todėl net ir laukiant sprendimo dėl tarnybos verta dalyvauti bendrojo priėmimo etapuose ir neprarasti galimybės užsitikrinti studijų vietą.
IT krypties bijoti nereikėtų
Pastaraisiais metais pastebima dar viena tendencija – dalis stojančiųjų atsargiau renkasi informatikos ir informatikos inžinerijos studijas. Tam įtakos turi viešojoje erdvėje dažnai pasirodančios žinios apie technologijų įmonių darbuotojų atleidimus, dirbtinio intelekto plėtrą ar nuogąstavimai, kad ateityje programuotojų nebereikės.
Vis dėlto toks požiūris neatspindi visos situacijos. Darbo rinkai ir toliau reikalingi aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų specialistai – gebantys kurti sudėtingus programinius sprendimus, dirbti su dirbtinio intelekto sistemomis, kibernetiniu saugumu, duomenų analitika, debesų kompiuterija ar skaitmeninių sistemų architektūra.
Dirbtinis intelektas keičia informacinių technologijų sektorių, tačiau nepanaikina poreikio žmonėms, kurie geba kurti, prižiūrėti ir tobulinti šias technologijas. Todėl renkantis studijų kryptį verta vadovautis ne trumpalaikėmis rinkos nuotaikomis ar skambiomis antraštėmis, o ilgalaikėmis kompetencijomis, kurių reikės ateities darbo rinkoje.
Praleisti terminai – viena dažniausių priežasčių prarasti studijų vietą
Kasmet pasitaiko stojančiųjų, kurie laiku pateikia prašymą, tačiau praleidžia studijų sutarties pasirašymo terminą. Kiti pavėluoja pateikti prašymą papildomo priėmimo metu, nors dar turėjo galimybę pretenduoti į laisvas vietas.
Priėmimo procese terminai nėra rekomendacinio pobūdžio – jie yra privalomi. Net ir viena praleista diena gali reikšti, kad kvietimas studijuoti netenka galios.
Pasirašyta sutartis dar nereiškia, kad galimybės baigėsi
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – neteisingai suprantama, kokias galimybes stojantysis išsaugo po pirmojo bendrojo priėmimo etapo.
Jeigu stojantysis pirmajame etape pasirašo sutartį į valstybės finansuojamą (VF) studijų vietą, pretenduoti į kitą valstybės finansuojamą vietą vėlesniuose bendrojo priėmimo etapuose jis nebegali. Todėl prieš pasirašant tokią sutartį svarbu įsitikinti, kad tai iš tiesų yra norimas pasirinkimas.
Vis dėlto kitokia situacija susiklosto pasirašius sutartį į valstybės nefinansuojamą (VNF) studijų vietą. Tokiu atveju stojantysis nepraranda galimybės kituose priėmimo etapuose pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, jeigu atitinka visus jai keliamus reikalavimus.
Todėl pasirinkus studijas valstybės nefinansuojamoje vietoje nereikėtų manyti, kad stojimo procesas jau baigėsi. Priešingai – verta aktyviai dalyvauti kituose bendrojo priėmimo etapuose ir išnaudoti galimybę gauti valstybės finansuojamą studijų vietą.
Netikslūs kontaktiniai duomenys užkerta kelią susisiekti
Ne mažiau problemų kyla dėl neteisingai nurodytų kontaktinių duomenų bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje LAMA BPO.
Klaidingas telefono numeris ar nebenaudojamas elektroninio pašto adresas reiškia, kad aukštoji mokykla nebegali susisiekti su stojančiuoju. Tuo metu gali būti svarbu informuoti apie gautą kvietimą studijuoti, priminti, kad artėja studijų sutarties pasirašymo termino pabaiga, ar perspėti, jog prieš pasirašant sutartį būtina nutraukti ankstesnes studijas.
Nors pareigos informuoti tenka aukštajai mokyklai, galimybė tai padaryti tiesiogiai priklauso nuo to, ar pats stojantysis pateikė teisingus savo kontaktinius duomenis.
Prašymas pildomas nesuprantant pasirinkimų reikšmės
Dar viena klaidų grupė susijusi su pačiu prašymo pildymu.
Vis dar painiojamos valstybės finansuojamos (VF) ir valstybės nefinansuojamos (VNF) studijų vietos, neįsigilinama į valstybės nefinansuojamų studijų su studijų stipendija (VNF/ST) pasirinkimo prasmę, pasirenkama ištęstinė studijų forma, nors iš tiesų norima studijuoti nuolatinėse studijose.
Nemažai nesusipratimų kyla ir dėl pageidavimų eilės. Dalis stojančiųjų vis dar tikisi gauti kelis kvietimus iš skirtingų aukštųjų mokyklų ir tik tuomet pasirinkti, kur studijuoti. Tačiau bendrojo priėmimo sistema veikia kitaip – pageidavimų sąrašas yra prioritetų eilė. Sistema visada pirmiausia tikrina galimybę pakviesti į aukščiausiai įrašytą pageidavimą, atitinkantį stojančiojo konkursinį balą ir kitus reikalavimus.
Ne mažiau stebina ir atvejai, kai į pageidavimų sąrašą įtraukiamos studijų programos, į kurias stojantysis apskritai neketina stoti. Tokie pasirinkimai gali turėti įtakos galutiniam priėmimo rezultatui, todėl į prašymą turėtų būti įtraukiamos tik tos programos, kuriose žmogus iš tiesų būtų pasirengęs studijuoti.
Suvestinė peržiūrima per vėlai
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – stojantieji suvestinę atidžiai peržiūri tik tada, kai prašymo jau nebegalima redaguoti arba kai negaunamas kvietimas studijuoti.
Būtent tada paaiškėja, kad nepasiekti minimalūs valstybės reikalavimai ar konkursiniai balai, nebuvo sudalyvauta į privalomame stojimo egzamine, nepasirinkta valstybės finansuojama studijų vieta arba padaryta kita klaida, kurią dar buvo galima ištaisyti anksčiau.
Todėl suvestinę verta tikrinti ne vieną kartą viso priėmimo proceso metu, o ne tik jo pabaigoje.
Didžiausia klaida – atsakomybę už stojimą perleisti kitiems
Ko gero, svarbiausia pamoka, kuri kartojasi kasmet, yra ta, kad už stojimo procesą pirmiausia atsakingas pats stojantysis.
Tėvų pagalba šiame etape yra labai svarbi ir dažnai reikalinga. Tačiau praktika rodo, kad neretai jie į procesą įsitraukia paskutinėmis dienomis, nespėja iki galo įsigilinti į priėmimo taisykles, o kartais, patys to nenorėdami, tampa netikslios informacijos šaltiniu.
Stojimas į aukštąją mokyklą daugeliui tampa pirmuoju savarankišku sprendimu suaugusiųjų gyvenime. Todėl būtent stojantysis turėtų sekti terminus, skaityti priėmimo taisykles, tikrinti savo duomenis ir, kilus klausimams, kreiptis į aukštųjų mokyklų priėmimo specialistus.
Jokia informacinė sistema negali priimti sprendimų už žmogų. O viena neatidžiai perskaityta taisyklė, netiksliai užpildytas prašymas ar praleistas terminas kartais kainuoja ne vieną dieną, o visus metus.
Tikiuosi, kad kitą vasarą tokių istorijų bus mažiau. Tačiau tam reikia vieno paprasto dalyko – kad stojimo procesu pirmiausia domėtųsi tie, kurių ateitis nuo jo ir priklauso.
About the Author
