Šiandien, kai kasdienis gyvenimas tampa intensyvesnis ir emociškai sudėtingesnis, vis aiškiau atsiranda poreikis ne tik „susitvarkyti“ su jausmais, bet ir juos geriau suprasti. Emocinis intelektas tampa viena svarbiausių šiuolaikinio žmogaus kompetencijų, o jo ugdymui vis dažniau pasitelkiami inovatyvūs technologiniai sprendimai.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas gali lemti apie 58 proc. darbo rezultatų visose profesijose, o net 90 proc. aukščiausio lygio darbuotojų pasižymi aukštu emociniu intelektu. Tad emocinė gerovė ir emocinis intelektas šiandieniniame pasaulyje svarbus ne tik asmeniniam augimui, bet ir profesinei sėkmei bei santykių kokybei.
Todėl šioje srityje vystomi inovatyvūs skaitmeniniai sprendimai, padedantys ugdyti emocinį intelektą. Vienas jų – Kauno technologijos universiteto (KTU) alumno Eimanto Butkaus kartu su kolege Fausta Dambrauskaite kuriama emocinės gerovės programėlė „Gilia“.
„Pirmoji refleksija tampa startu – „Gilia“ iškart ją išanalizuoja, padeda pastebėti pasikartojančias elgsenas, suteikia galimybių mokytis, kaip reaguoti į stimulus konstruktyviau“, – sako vienas iš programėlės kūrėjų E. Butkus.
Ilgainiui naudojantis šiuo dirbtiniu intelektu (DI) pastiprintu, interaktyviu refleksijų įrankiu vartotojas gali matyti besipildantį savo asmenybės žemėlapį, išmoktas pamokas bei gerinti savo emocinio intelekto įgūdžius interaktyviose istorijose.
Būtinas noras gilintis į save
Pasak programėlės kūrėjų, „Gilia“ gali naudotis tiek jau turintys tam tikrą emocinio intelekto žinių lygį, tiek visiškai pradedantys. Svarbu, kad vartotojas norėtų gilintis į save, nes šiek tiek pastangų reikia įdėti ir pačiam besinaudojančiam šiuo įrankiu.
„Prisijungimui reikia tik „Google“ paskyros, o daugiau nėra jokių privalomų duomenų, kuriuos būtina pateikti – žmogus gali dalintis tiek informacijos, kiek jis nori, ir programėlė atitinkamai prisitaikys. Vis dėlto išsamūs pasidalinimai apie dienos įvykius, savijautą, kilusias mintis bei priimtus sprendimus padeda programėlei pažinti vartotoją ir teikti daugiau naudos – geriau pritaikytas refleksijas, gilesnes įžvalgas apie vartotojo asmenybę ir aktualesnes interaktyvias istorijas emocinio intelekto ugdymui“, – teigia E. Butkus.
Pildydami refleksijas vartotojai turi du pasirinkimus – laisva forma pateikti savo mintis arba pasirinkti refleksiją, kurioje jam bus užduodami keli klausimai.
„Esminis refleksijų pritaikymas kyla iš įžvalgų bei gilinančių klausimų, į kuriuos galima gilintis papildomai refleksijos metu (pats vartotojas nusprendžia, ar nori gilintis) bei iš interaktyvių istorijų po refleksijų ir iš jų išmokstamų pamokų. Visas šis turinys yra specifiškai generuojamas pagal tai, ką refleksijoje minėjo pats vartotojas“, – pastebi „Gilia“ bendraįkūrėja F. Dambrauskaitė.
Elgseną galinčios pakeisti įžvalgos
Interaktyviame įrankyje veikia savęs pažinimo žemėlapis, kuriame vartotojas gali matyti pačios programėlės sugeneruotus pastebėjimus, grupuojamus į išsamesnes įžvalgas apie vartotoją iš jo praeitų refleksijų.
„Veikimas nėra sudėtingas: vartotojas atlieka refleksiją, gauna pastebėjimus apie save iš šoninės perspektyvos, pastebėjimai kaupiami, o susidarius pakankamam panašių pastebėjimų skaičiui, savęs pažinimo žemėlapyje atsiranda Įžvalgos. Jos gali būti iš įvairių sričių, tokių kaip stiprybės, silpnybės, vertybės, mąstymo klaidos, įsitikinimai“, – tikina E. Butkus.
Įrankio kūrėjai tikisi, kad jis paskatins vartotojus suprasti, ką toliau su savo ugdymu asmuo norėtų daryti pats.
„Dėl šios priežasties rekomendacijos elgesiui gilia.app randamos tik po interaktyvių istorijų, kuriose galima specifiškai pastebėti daugiau socialinės naudos atnešantį elgesį“, – sako KTU alumnas.
„Gilia“ misija – ugdyti emocinį intelektą, todėl programėlė porą savaičių yra nemokama, o po jų vartotojas gali likti su šiek tiek limituota, nemokama, tačiau vis dar veiksminga programėlės versija arba įsigyti pilną versiją su įvairiomis papildomomis funkcijomis.
Sprendimas konfliktams ir nesusikalbėjimui
Programėlės kūrėjai pasakoja, kad sukurti tokį įrankį paskatino diskusijos apie neteisybę, nesusikalbėjimą ir konfliktus pasaulyje bei kaip būtų galima spręsti šias problemas.
„Po daugybės valandų diskusijų ir to auksinio rakto šioms problemoms spręsti paieškų, priėjome prie išvados – kertinis skirtumas ir įgūdis padedantis išvengti šių problemų yra gebėjimas suprasti save ir gebėti tai ištransliuoti kitam asmeniui konstruktyviu būdu“, – teigia F. Dambrauskaitė.
Sudėdami savo specialybių kryptis (DI produkto vadovo ir psichologijos), bendraįkūrėjai nusprendė kurti įrankį, apjungiantį turimas žinias bei mokslinėje literatūroje patvirtintus savęs pažinimo būdus.
„Emocinio intelekto ugdymas labai vertingas. Turint aukštesnį emocinį intelektą žmonės yra linkę apgalvoti savo sprendimus, turėti daugiau empatijos bei gyventi gyvenimus, kuriuose jaučia daugiau vidinio pasitenkinimo bei kuria gilius ir sveikus santykius su kitais“, – tikina „Gilia“ kūrėjai.
About the Author
