Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija.
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai viršijantys greitį daugiau nei 10 km/val., o dar 12 proc. – daugiau nei 20 km/val. Greičio ribojimų keliuose nurodo besilaikantys kiek daugiau nei ketvirtadalis arba 28 proc. apklaustų vairuotojų, rodo tyrimo rezultatai.
„Važiavimas didesniu nei maksimaliu leistinu greičiu vairuotojams dažnai atrodo kaip būdas sutaupyti brangaus laiko, tačiau reali nauda dažnai būna gerokai mažesnė nei įsivaizduojama. Kelionės laikas mažėja ne tiesine proporcija, ir kuo didesnis greitis, tuo mažiau papildomo laiko sutaupome“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Magistralėje sutaupomos vos kelios minutės
Ekspertų skaičiavimai rodo, kad padidinus greitį nuo 50 km/val. iki 70 km/val. ir nuvažiavus 10 km atkarpą sutaupomos maždaug 3-4 minutės. Tačiau padidinus greitį nuo 120 km/val. iki 140 km/val. – 10 km atkarpoje sutaupoma jau ne pilna minutė (apie 43 sekundes), o 100 km kelionėje tik apie 7 minutes.
Kaip pažymi G. Petrikas, visgi tokie skaičiavimai galioja tik esant idealioms sąlygoms – kai visą atstumą galima nuolat važiuoti vienodu pastoviu greičiu, nėra eismo srauto ir lėčiau važiuojančių automobilių, nevykdomi kelio darbai, oro sąlygos palankios vairavimui ar nėra poreikio stabdyti.
Vertinant eismą miestuose, juose dažniausiai nuvažiuojami atstumai yra mažesni, tad jei 50 km/val. ribojamoje miesto gatvėje važiuojama 70 km/val. greičiu, per 10 km būtų sutaupoma tik apie 3-4 minutes.
„Skaičiavimai rodo, kad kasdienėse kelionėse reali laiko nauda dažniausiai dar mažesnė. Vairuotojui gali atrodyti, kad didesnis greitis padės reikšmingai sutrumpinti kelionę, tačiau praktikoje tą tariamai sutaupytą laiką dažnai panaikina šviesoforai, intensyvesnis eismas, kelio darbai, lėčiau važiuojančios kitos transporto priemonės ar oro sąlygos“, – sako G. Petrikas.
Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės pasekmės
Pasak žalų eksperto, greitis lemia ne tik tikimybę patekti į eismo įvykį, bet ir jo pasekmių sunkumą. Didėjant greičiui, per vidutinį vairuotojo reakcijos laiką automobilis nuvažiuoja ilgesnį atstumą, o stabdymo kelias ilgėja proporcingai greičio kvadratui, todėl lieka mažiau galimybių išvengti netikėtos kliūties.
„Važiuojant 120 km/val. greičiu, automobilis per vieną sekundę nuvažiuoja daugiau nei 33 metrus. Jei vairuotojui sureaguoti prireikia maždaug vienos sekundės, tiek kelio įveikiama dar nepradėjus stabdyti. Esant sausai kelio dangai, tvarkingoms padangoms ir stabdžiams, pats stabdymo kelias gali siekti apie 79 metrus, todėl nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo automobilis nuvažiuotų daugiau nei 110 metrų, o visas stabdymo procesas truktų apie 6 sekundes. Jei vairuotojo reakcija lėtesnė, kelio danga šlapia arba slidi, sustojimo atstumas dar labiau pailgėja“, – komentuoja G. Petrikas.
Ekspertas primena ir kitą svarbų veiksnį – neretai saugus važiuoti greitis yra dar mažesnis nei maksimaliai leistinas. Greitis turi būti pritaikomas prie konkrečių sąlygų, tai yra, matomumo, eismo intensyvumo, kelio dangos, vairuotojo savijautos ir nuovargio lygio.
Pasak G. Petriko, tai ypač aktualu lyjant, leidžiantis saulei, važiuojant gyvenvietėse ar intensyvaus eismo ruožuose. Europos Komisija taip pat vertina, kad per didelis arba konkrečioms eismo sąlygoms netinkantis greitis lemia 10–15 proc. visų eismo įvykių ir apie 30 proc. mirtinų avarijų.
„Ypač pavojingas greičio viršijimas miestuose ir gyvenvietėse, kuriuose šalia automobilių juda pėstieji, dviratininkai, vaikai. Čia papildomos kelios sekundės sureaguoti į situaciją kelyje gali lemti, ar vairuotojas suspės sustabdyti automobilį, ar smūgis baigsis skaudžiais padariniais. Taigi, kelionės laiką verta pasiplanuoti iš anksto, o ne bandyti jį susigrąžinti kelyje“, – pabrėžia G. Petrikas.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų ir gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
About the Author
