2027 metų pirmą pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Tai bus ne tik reikšmingas politinis įvykis, bet ir didžiausia pastarųjų metų galimybė didinti Lietuvos, kaip turizmo krypties, žinomumą. Neabejotinai tuo metu daug apie kalbėsime mokslą, inovacijas ir ekonominius pasiekimus – tai svarbu. Tačiau žmonės šiandien keliauja ne dėl to. Jie renkasi vietas, kurios žadina smalsumą ir naujų atradimų alkį.
Į Lietuvą pirmininkavimo metu atvyks tūkstančiai užsienio svečių, diplomatų, verslo atstovų ir žurnalistų. Tai bus ne tik politinis, bet ir šalies įvaizdžio egzaminas. Kaip turėtume prisistatyti Europos elitui – kaip šalis, kurianti lazerius, vystanti biotechnologijas ir skaitmenines inovacijas, ar kaip kraštas, į kurį verta važiuoti dėl vakarienės ant Kuršių marių kranto, galimybės gerti vandenį tiesiai iš čiaupo ar stebėti Paukščių taką be minios ir šviesos taršos?
Šiuos klausimus diskusijų festivalyje „Būtent“ kels nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 3i proveržio laboratorijos erdvėje.
Ar apie tylą reikia kalbėti tyliai?
„Pirmininkavimas ES Tarybai yra unikali proga, kai Lietuva per trumpą laiką gali būti pamatyta labai skirtingų, bet įtakingų žmonių. Todėl turime žiūrėti į tai ne tik kaip į politinį procesą, bet ir kaip į galimybę parodyti, ką Lietuva gali pasiūlyti pasauliui – puikią infrastruktūrą, talentingus žmones, stiprų verslą, gastronomiją ir gamtą. Klausimas ne tai, ar visa tai turime – klausimas, ar mokame tuo pasinaudoti ir apie tai papasakoti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
„Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova teigia, kad ruošdamiesi pirmininkavimui, privalome sau užduoti klausimą: ar norime būti tik malonūs priimančiosios šalies šeimininkai, ar siekiame palikti neišdildomą įspūdį, kuris pavers Lietuvą ilgalaikiu traukos centru?
„Lietuva turi paradoksą – turime daug dalykų, kuriais galime didžiuotis, tačiau apie juos vis dar dažnai kalbame pernelyg kukliai. Turime rodyti save tokius, kokie iš tiesų esame – šalį, kuri per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė, bet kartu neprarado savo charakterio“, – pabrėžia O. Gončarova.
Pasak jos, tyla ir ramybė šiandienos pasaulyje tampa prabangos prekėmis, kurias Lietuva tikrai gali pasiūlyti pasauliui, tačiau tai nereiškia, kad apie tai ir privalome kalbėti tyliai.
„Kuklumo genas“ vis dar trukdo
Tuo tarpu renginių organizavimo agentūros „Pirmoji kava“ kūrybos vadovas Jogaila Morkūnas įsitikinęs, kad Lietuvai laikas nustoti pardavinėti tylą.
„Taip, mes turime gražių vietų, kurortų, kur galima nuvažiuoti, bet tai nėra tai, ko reikia mūsų valstybei. Mūsų valstybei reikia investicijų, užsienio kapitalo ir aiškaus žinutės transliavimo, kad esame stabili, civilizuota ir darbščių žmonių šalis. Dirbdamas su užsienio klientais nuolat matau pradinį nepasitikėjimą – jie vis dar kartais įsivaizduoja mus kaip trečiojo pasaulio šalį, nemokančią kalbėti angliškai ar valdyti procesų. Tačiau po didžiųjų renginių ar NATO viršūnių susitikimo įvyksta „wow“ efektas. Todėl užteks būti kukliems – laikas garsiai sakyti, kad esame jauna, profesionalaus darbo ištroškusi ir šiuolaikinė karta“, – nukerta J. Morkūnas.
Organizacijos „Bocuse d’Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas taip pat sako, kad lietuviams būdingas „kuklumo genas“, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje jis tik trukdo. Geriausius Lietuvos virtuvės šefus ir kitų sričių profesionalus subūrusios organizacijos vadovas teigia, kad mūsų šalies gastronomijos scenoje per pastaruosius kelerius metus įvyko pokyčių, kurie iš esmės keičia šalies galimybes būti matomai pasaulyje.
„Manau, jau galime drąsiai sakyti, kad Lietuvą verta aplankyti vien dėl maisto, tačiau dar mokomės apie tai kalbėti garsiai“, – mano D. Katinas.
Pasak jo, į Lietuvą atėję pasauliniai svetingumo sektoriaus gidai, tokie kaip „Michelin“, „Falstaff“ ar netrukus Lietuvoje biurą atidarysiantis „Gault & Millau“, suteikia pasitikėjimo ir žinomumo, tačiau tikroji šalies reputacija kuriama lėkštėje – tuo, ką šefai pasakoja apie Lietuvą ir kokį jos identitetą atskleidžia.
„Mums nereikia kopijuoti kitų šalių. Blogiausia, kas galėtų nutikti – pradėti kopijuoti kitų šalių šefus. Mes turime savo identitetą ir privalome kurti bei transliuoti savo istoriją. Lietuviškumas gali tapti mūsų stiprybe – nuo močiučių užrašų ir senų receptų iki miško, grybų, uogų, žolelių, vandens, žuvų ir lietuviško sviesto. Esame gastronomiškai jauna valstybė, tačiau būtent dėl to turime galimybę sukurti kažką labai įdomaus“, – sako D. Katinas.
Diskusija „Pirmininkavimo egzaminas: kokią Lietuvą rodysim Europos elitui, ar išdrįsim būti autentiški?“ festivalyje „Būtent“ vyks rugpjūčio 29 d. Bernardinų sode, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos palapinėje, 18:30–19:30 val. Ją moderuos Aidas Puklevičius, o nuomones išsakys ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova, LR URM Pirmininkavimo ES Tarybai grupės vadovė, ambasadorė Lyra Puišytė-Bostrœm, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, „Bocuse d’Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas ir renginių organizavimo agentūros „Pirmoji kava“ kūrybos vadovas Jogaila Morkūnas.
About the Author
