Beveik 60 proc. Lietuvos vadovų yra girdėję terminą neuroįvairovė – tai aukščiausias rodiklis tarp Lietuvos, Latvijos ir Danijos organizacijų, dalyvavusių apklausoje. Tačiau panaši dalis, 59,1 proc., prisipažįsta nežinantys, ar jų pačių komandose apskritai dirba neuroskirtingų žmonių – turinčių disleksiją, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD), autizmo spektro ypatumų ar kitų neurologinių skirtumų. Šis atotrūkis tarp žinojimo ir praktikos nagrinėtas vykdant tarptautinį projektą „Neuroskirtingų darbuotojų įtraukimas į technologijų sektorių“ – jo metu Lietuvos, Latvijos ir Danijos partneriai apklausė 64 technologijų sektoriaus organizacijas, o remdamiesi rezultatais parengė praktinį gidą, padėsiantį įmonių vadovams ir personalo specialistams kurti neuroskirtingiems darbuotojams pritaikytą darbo aplinką.
„Susitikus žmogų gatvėje ar biure, neįmanoma pasakyti, ar jis yra neuroskirtingas – autistiškas, turi disleksiją ar ADHD. Mūsų visuomenei dar sunku suprasti nematomas negalias bei neuroskirtingumą, todėl jų patiriami iššūkiai lieka neatliepti, kartais tiesiog nurašomi kaip nesvarbūs. Tačiau pritaikymai profesinėje aplinkoje autistiškam žmogui ne mažiau reikalingi nei turinčiam matomą, fizinę negalią,“ – sako Barbora Suisse, VšĮ „Draugiški autizmui” ir bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė.
Trys šalys, vienas tikslas: didesnė neuroįtrauktis technologijų sektoriuje
Projektas įgyvendintas pagal „Nordplus Adult“ programą, o jį koordinavo Latvijos disleksijos asociacija, ilgus metus ginanti disleksiją ir kitų skaitymo sutrikimų turinčių žmonių teisę į kokybišką švietimą. Prie jo prisidėjo Danijos švietimo įmonė „Ordblindetræning”, dirbanti su disleksiją turinčiais vaikais ir suaugusiaisiais, bei Lietuvai atstovavęs Tech-Park Kaunas – didžiausias šalies mokslo ir technologijų parkas.
Kartu siekta vieno tikslo – skatinti neuroskirtingų žmonių įtrauktį Šiaurės ir Baltijos šalių technologijų sektoriuje, padedant IT įmonėms ir startuoliams geriau suprasti neuroįvairovę bei taikyti praktines darbo aplinkos pritaikymo strategijas. Šiam tikslui pasiekti partneriai parengė klausimyną technologijų sektoriaus įmonėms, apklausė organizacijas visose trijose šalyse, atliko surinktų duomenų analizę ir, remdamiesi rezultatais, parengė gidą su praktinėmis rekomendacijomis darbdaviams.
Apklausos rezultatai: stigmos baimė, laiko ir finansų stoka
Apklausus 64 organizacijas iš Lietuvos, Latvijos ir Danijos, paaiškėjo ne tik minėtas žinojimo ir nežinojimo paradoksas, bet ir keletas kitų tendencijų. Nors 81,8 proc. Lietuvos respondentų teigia, kad jų organizacijų kultūra skatina atvirumą, 54,5 proc. mano, kad darbuotojai vis dar bijo atskleisti savo neuroskirtingumą dėl galimos stigmos. Šis atotrūkis tarp deklaruojamos atviros organizacijos kultūros ir darbuotojų baimės atsiskleisti – vienas ryškesnių apklausos rezultatų.
Kai kurios apklausoje dalyvavusios Danijos įmonės jau planuoja specialius mokymus šia tema, o Lietuvos įmonės nurodė šiuo metu tokių mokymų nevykdančios ir neplanuojančios. Didžiausiomis kliūtimis Lietuvos įmonės įvardija laiko (59,1 proc.) ir finansų (54,5 proc.) stoką, o didžiausią poreikį jaučia praktiniams gidams bei realių situacijų analizėms (63,6 proc.) ir specializuotiems personalo bei komandų vadovų mokymams (63,6 proc.).
Gidas, padėsiantis darbdaviams orientuotis: nuo veiksmų plano iki kontrolinių sąrašų
Baigiamasis projekto rezultatas – praktinis gidas įmonių vadovams ir personalo specialistams, padedantis kurti neuroskirtingiems darbuotojams pritaikytas darbo vietas. Jo tikslas – padėti šalinti sistemines kliūtis darbo aplinkoje, kurių gali kilti darbuotojų atrankos procesuose, susitikimuose ar kasdienėje komunikacijoje ir kurios trukdo darbuotojams atskleisti savo potencialą.
Gide pateikiamas veiksmų planas, padedantis organizacijoms nuosekliai diegti pokyčius, praktinė lentelė su nedidelių sąnaudų reikalaujančiais sprendimais koncentracijai gerinti, sensoriniam krūviui mažinti ir darbo užduotims valdyti, aiškūs žingsniai personalo specialistui, kai darbuotojas nusprendžia atskleisti savo neuroskirtingumą, bei kontroliniai sąrašai kasdieniam vadovavimui ir grįžtamojo ryšio teikimui.
„Realią įtrauktį kuria konkretūs organizacijų sprendimai. Šis leidinys – tai praktinis gidas įmonių vadovams ir personalo specialistams, kuriame pateikiami praktiniai įrankiai: nuo rizikų valdymo ir tikslinių darbo vietos pritaikymo priemonių iki įdarbinimo gairių bei veiksmų plano.Nuoširdžiai dėkoju asociacijai „Lietuvos įvairovės chartija“, VšĮ „Draugiški autizmui“ bei psichologijos magistrei, kognityvinės elgesio hipnoterapijos specialistei Samantai Marcinkevičienei už ekspertinį indėlį rengiant šį leidinį įmonėms. Lietuvoje turime stiprias organizacijas, siūlančias praktinius mokymus, konsultacijas ir holistinius sprendimus įmonėms, norinčioms neuroįvairovę paversti natūralia savo kultūros dalimi,“ – sako Ieva Verbeck, Tech-Park Kaunas atstovė.
Leidinys jau prieinamas viešai: https://linkly.link/2sEyW
About the Author
