Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmą kartą inicijuoja nacionalinės gastronominio turizmo strategijos rengimą. Iki šių metų pabaigos ją planuojama parengti kartu su gastronomijos bendruomene, turizmo sektoriumi ir kitais partneriais. Strategijos tikslas – gastronomiją paversti viena svarbiausių aukštą pridėtinę vertę kuriančio Lietuvos turizmo krypčių, stiprinti šalies konkurencingumą ir didinti tarptautinį matomumą.
Apie šią iniciatyvą ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas paskelbė spaudos pusryčių metu Vilniuje, susitikęs su gastronomijos bendruomene, „Bocuse d’Or Lietuva“, „Keliauk Lietuvoje“ bei žiniasklaidos atstovais.
„Šiandien keliautojai renkasi ne tik šalį – jie renkasi patirtis. Gastronomija tampa viena svarbiausių priežasčių atvykti, pažinti vietą ir joje pasilikti ilgiau. Todėl pirmą kartą Lietuvos istorijoje pradedame rengti nacionalinę gastronominio turizmo strategiją. Mūsų tikslas – kad Lietuva taptų viena ryškiausių gastronominių krypčių regione, o turizmas kurtų vis didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Pasak ministro, gastronominis turizmas pirmą kartą tampa ne tik turizmo, bet ir ekonominės politikos prioritetu. Strategijoje bus numatytos kryptys, kaip stiprinti Lietuvos gastronomijos tarptautinį žinomumą, skatinti regionų gastronominių maršrutų plėtrą, didinti aukštos kokybės restoranų ir vietos produktų matomumą bei kurti ilgalaikę valstybės ir gastronomijos bendruomenės partnerystę.
„Bocus d’Or prisiimame lyderystę, kad ekosistema aktyviai įsitraukų į strategijos kūrimą. Mūsų tikslas, kad svarbiausi ir didžiausi pasauliniai renginiai vyktų Lietuvoje, nes paskui juos ateina visa ekosistema. Esame numatę, kad strategija bus kuriama dešimtmečiui, joje ypatingą vietą užims Baltijos gastronomijos inovacijų centras, kuriame ekosistemos dalyviai prisidės ne tik prie regiono vystymo, bet ir naujų produktų kūrimo. Bendrai kalbant, mūsų visų ambicija labai didelė – Lietuva turi tapti gastro meka“, – sako „Bocuse d’Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas.
Lietuvos gastronomija pastaraisiais metais sparčiai stiprina savo pozicijas tarptautinėje erdvėje. Dar prieš keletą metų apie Lietuvą pasaulio gastronomijos kontekste buvo kalbama retai, o šiandien šalį vertina svarbiausi pasaulio gastronomijos gidai – MICHELIN Guide, Falstaff, Gault&Millau ir Bocuse d’Or.
Lietuva jau trečius metus dalyvauja MICHELIN Guide atrankoje. Jei 2024 metais gide buvo įvertinti 34 restoranai, 2025 metais – 37, tai šiemet jų jau 44. Per dvejus metus į prestižinį gidą įtrauktų restoranų skaičius išaugo beveik 30 proc., o Lietuva jau turi penkis MICHELIN žvaigždutėmis įvertintus restoranus.
Nuo šių metų Lietuvos restoranus, kavines, gatvės maisto vietas, viešbučius ir kitus gastronomijos objektus vertina ir vienas įtakingiausių Europos gastronomijos bei kelionių leidinių Falstaff, o netrukus Baltijos šalyse pradės veikti ir Gault&Millau gidas, kurio regioninis biuras įsteigtas Vilniuje.
Pasak ministro, svarbu ne tik tarptautiniai įvertinimai, bet ir tai, kad jie taptų ilgalaike sistema.
„Tarptautinis pripažinimas nėra vienkartinis projektas. Siekiame sukurti sistemą, kuri kasmet didintų Lietuvos gastronomijos matomumą pasaulyje. Kuo daugiau tarptautiniu mastu pripažintų gastronomijos vietų turėsime, tuo daugiau turistų atvyks, ilgiau viešės, daugiau išleis regionuose ir kurs didesnę ekonominę naudą visai Lietuvai“, – pabrėžia E. Grikšas.
Prie šio proceso aktyviai prisideda ir nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“. Bendradarbiaudama su turizmo informacijos centrais visoje Lietuvoje ji identifikuoja perspektyviausius restoranus bei gastronomines vietas ir pristato jas tarptautinių gidų ekspertams. Tai leidžia į tarptautinį akiratį patekti ne tik sostinės, bet ir regionų gastronomijos objektams.
Šiandien tarptautinį pripažinimą pelniusių restoranų galima rasti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Birštone, Palangoje bei Radiškyje Ukmergės rajone. Pasak ministro, tai rodo, kad gastronomija tampa svarbia priežastimi keliauti po visą Lietuvą ir stiprina regionų ekonomiką.
Gastronominio turizmo potencialą patvirtina ir naujausi tyrimai. „Keliauk Lietuvoje“ atlikta užsienio turistų apklausa parodė, kad 78 proc. atvykstančiųjų vienu svarbiausių motyvų rinktis Lietuvą įvardija norą paragauti lietuviškų patiekalų ir gėrimų. Tai daugiau nei gamtos (74 proc.) ar kultūros (72 proc.) pažinimas. Be to, 95 proc. turistų gerai arba labai gerai įvertino tradicinės lietuviškos virtuvės patirtį, o 91 proc. teigiamai įvertino restoranus ir kavines.
Auga ir bendri turizmo rodikliai. 2025 metais užsienio turistų skaičius Lietuvoje padidėjo 11,8 proc., o 2026 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė 935 tūkst. svečių – 19 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Užsienio turistų skaičius augo dar sparčiau – 23 proc. ir siekė 258 tūkstančius.
Anot ministro, svarbiausias tikslas šiandien – ne tik pritraukti daugiau turistų.
„Norime, kad žmonės Lietuvoje praleistų daugiau laiko, daugiau atrastų mūsų regionų ir daugiau investuotų į vietos ekonomiką. Gastronomija gali tapti vienu stipriausių įrankių šiam tikslui pasiekti. Todėl nacionalinę gastronominio turizmo strategiją kursime kartu su visa ekosistema – šefais, restoranų bendruomene, savivaldybėmis, turizmo organizacijomis ir verslu. Tai bus bendras valstybės ir sektoriaus projektas, padėsiantis Lietuvai įsitvirtinti pasaulio gastronomijos žemėlapyje“, – sako E. Grikšas.
About the Author
