Statybų sektoriuje neretai pasitaiko situacijų, kai darbai jau baigti, objektas faktiškai naudojamas, tačiau rangovas atlygio taip ir nesulaukia. Priežastis – užsakovas delsia arba atsisako pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, taip vilkindamas galutinį atsiskaitymą.
Tačiau ar toks elgesys reiškia, kad rangovas lieka be teisinės apsaugos? Lietuvos teisė numato mechanizmą, leidžiantį apsaugoti sąžiningai savo įsipareigojimus įvykdžiusį rangovą – vienašalį darbų priėmimo–perdavimo aktą.
„Vienašalis darbų priėmimo–perdavimo aktas nėra išimtis ar gudrybė. Tai įstatymo numatytas instrumentas, skirtas apsaugoti rangovą tais atvejais, kai užsakovas nepagrįstai vilkina darbų priėmimą ar atsiskaitymą. Tačiau juo galima naudotis tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų“, – pažymi AVOCAD teisininkas Augustas Platūkis.
Kodėl darbų priėmimo–perdavimo aktas toks svarbus?
Statybos rangos santykiuose atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas yra vienas svarbiausių dokumentų. Būtent juo patvirtinama, kad rangovas perdavė darbų rezultatą, o užsakovas jį priėmė.
Nuo šio momento atsiranda reikšmingos teisinės pasekmės – užsakovui kyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, pradedamas skaičiuoti garantinis laikotarpis, pereina atsakomybė už darbų rezultatą ir atsiranda kitos sutartyje bei įstatyme numatytos teisės ir pareigos.
Įprastai toks aktas pasirašomas abiejų šalių. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kai užsakovas sąmoningai vengia priimti darbus ir tokiu būdu vilkina atsiskaitymą su rangovu.
Kaip užsakovai vilkina darbų priėmimą?
Praktikoje tokios situacijos pasireiškia įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, užsakovas:
- ignoruoja rangovo siunčiamus darbų priėmimo–perdavimo aktus;
- nurodo tariamus arba nereikšmingus darbų trūkumus;
- teigia, kad ne visi sutartyje numatyti darbai atlikti;
- pradeda kelti anksčiau niekada nereikštus priekaištus dėl darbų organizavimo ar saugos pažeidimų;
- atsisako pasirašyti aktą motyvuodamas tuo, kad dar nepateikti garantiniai raštai, draudimo dokumentai ar kiti formalūs dokumentai.
Tokiose situacijose paprastai susidaro paradoksali padėtis – darbai faktiškai atlikti, tačiau dėl užsakovo veiksmų rangovas negali gauti jam priklausančio atlyginimo.
Pavyzdžiui, pasak teisininko, verslo centre įrengtos inžinerinės sistemos jau veikia, pastato darbuotojai jomis kasdien naudojasi, tačiau užsakovas kelias savaites ar net mėnesius nepasirašo darbų priėmimo–perdavimo akto, motyvuodamas vis naujais formalumais. Tokiais atvejais rangovui svarbu žinoti, kad įstatymas numato priemonę apsaugoti savo teisę į atlyginimą.
Vienašalis darbų priėmimo–perdavimo aktas – įstatymo suteikta apsauga rangovui
Teisės aktų leidėjas įtvirtina įrankį, kuris apsaugo rangovą nuo nesąžiningų užsakovo veiksmų. Visgi, AVOCAD teisininkas įspėja, kad savo teisėmis privalu naudotis apdairiai ir proporcingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad rangovo atlikti darbai yra su kokybės trūkumais, neatleidusiais užsakovo nuo pareigos priimti atliktus darbus CK 6.694 straipsnio 6 dalies pagrindu, nes jie galėjo būti pašalinti ir užsakovas darbo rezultatą naudojo pagal tiesioginę paskirtį. Kita vertus, rangovas nepasinaudojo jam suteikta teise pasirašyti aktą vienašališkai ir, įvertinęs užsakovo elgesį kaip esminį sutarties pažeidimą, vienašališkai nutraukė sutartį bei išmontavo darbų rezultatą.
Kasacinis teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju rangovas atlyginimo už atliktą darbą negavo ne tik dėl užsakovo, tačiau ir dėl savo veiksmų, todėl sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu.
Pasak Augusto Platūkio, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, jame padaroma žyma apie atsisakymą, o aktą pasirašo kita šalis. Taip sudaromas vienašalis darbų priėmimo–perdavimo aktas.
Praktikoje vis dar pasitaiko nuomonė, kad toks aktas neturi teisinės reikšmės, tačiau tai nėra tiesa.
Ar vienašalis aktas turi juridinę galią? „Trumpas atsakymas – taip. Nuoseklioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tinkamai parengtas ir užsakovui pateiktas vienašalis darbų priėmimo–perdavimo aktas įgyja tokią pačią teisinę galią kaip ir abiejų šalių pasirašytas aktas. Jis galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu“, – sako jis.
Tai reiškia, kad iki teismo sprendimo nepasirašiusiai šaliai atsiranda visos teisinės pasekmės, kurios būtų kilusios ir pasirašius aktą. Todėl jeigu užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus vienašaliu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti skolą už atliktus darbus. Tinkamai įvykdžius vienašalio perdavimo procedūrą, rangovo galimybės sėkmingai įgyvendinti savo teisę į apmokėjimą reikšmingai padidėja.
„Teismų praktika yra nuosekli – tinkamai surašytas vienašalis darbų priėmimo–perdavimo aktas turi tokią pačią juridinę galią kaip ir abiejų šalių pasirašytas dokumentas. Todėl tiek rangovai, tiek užsakovai turėtų suprasti, kad atsisakymas pasirašyti aktą savaime nepanaikina teisinių pasekmių“, – sako AVOCAD teisininkas Augustas Platūkis.
Kada galima pasirašyti vienašalį aktą?
Rangovui svarbu suprasti, kad vienašalis aktas nėra priemonė išvengti įprastos darbų priėmimo–perdavimo procedūros. Šis įrankis gali būti naudojamas tik laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.
Pirma, rangovas privalo tinkamai pranešti užsakovui, kad darbai yra baigti ir jis pasirengęs perduoti jų rezultatą.
Toliau galimos dvi situacijos:
- užsakovas ignoruoja rangovo pranešimą ir neatvyksta priimti darbų;
- užsakovas atsisako pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą nenurodydamas teisėtos priežasties.
Abiem atvejais rangovas gali įgyti teisę surašyti vienašalį aktą, tačiau tik tuomet, kai užsakovo atsisakymas nėra pagrįstas įstatyme numatytais pagrindais.
Kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus?
Teisės aktai numato baigtinį sąrašą atvejų, kai užsakovo atsisakymas priimti darbus laikomas teisėtu:
- rangovas praleido galutinį darbų atlikimo terminą ir dėl to darbų rezultatas užsakovui prarado prasmę;
- privalomų bandymų ar kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami;
- nustatyti tokie darbų trūkumai, kurių neįmanoma pašalinti ir dėl kurių statinio ar kito darbų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį;
- akivaizdu, kad darbai nėra atlikti.
Jeigu užsakovo atsisakymas nepatenka nė į vieną iš šių įstatyme numatytų atvejų, tačiau jis vis tiek atsisako pasirašyti aktą, rangovas turi teisę jį pasirašyti vienašališkai ir aiškiai pažymėti, kad užsakovas atsisakė jį pasirašyti.
Ar vienašalis aktas gali būti panaikintas?
Pasak teisininko, įstatymas užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą. „Jeigu užsakovas mano, kad vienašalis aktas surašytas nepagrįstai, jis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti tokį aktą pripažinti negaliojančiu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad būtent užsakovui kyla pareiga kreiptis į teismą su reikalavimu dėl tokio akto nuginčijimo“,
Taigi, vienašalis darbų priėmimo–perdavimo aktas nėra rangovo privilegija ar priemonė apeiti užsakovo teises. Tai įstatymo numatytas mechanizmas, skirtas užtikrinti sąžiningą sutarties vykdymą ir apsaugoti rangovą nuo nepagrįsto darbų nepriėmimo bei dirbtinio atsiskaitymo vilkinimo.
About the Author
