Dar visai neseniai vienas dažniausių patarimų buvo sukčių žinutes atpažinti iš gramatinių klaidų, keistų formuluočių ar neįprasto tono. Ši taisyklė tampa vis mažiau patikima. Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai leidžia kurti taisyklingas, mandagias ir konkrečiai situacijai pritaikytas trumpąsias žinutes ar el. laiškus. „Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius pabrėžia, kad šiandien svarbiausia vertinti ne tai, kaip žinutė parašyta, o kokio veiksmo joje prašoma.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, 2025 m. sukčiavimas sudarė 44 proc. visų nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje. Per metus Lietuvoje sustabdyta apie 13 mln. apgaulingų skambučių ir beveik 6 mln. suklastotų trumpųjų žinučių.
„Klaidos ilgą laiką buvo vienas lengviausiai pastebimų apgaulingų žinučių signalų. DI dabar leidžia sukčiams rašyti sklandžiai, taisyklingai ir įtikinamai, todėl pavojingos žinutės vis dažniau atrodo kaip įprasta banko, kurjerio, valstybės institucijos ar paslaugų teikėjo komunikacija“, – teigia L. Marcinkevičius.
Sukčiavimas tampa asmeniškesnis
Pasak eksperto, DI keičia ne tik žinučių kokybę, bet ir pačią sukčiavimo logiką. Anksčiau piktavaliai dažnai siųsdavo vieną bendrą tekstą tūkstančiams žmonių. Dabar tą patį scenarijų galima greitai perrašyti dešimtimis skirtingų būdų – pagal situaciją, auditoriją ar tikėtiną žmogaus elgesį.
„DI sukčiams padeda sumažinti atstumą tarp masinės apgaulės ir asmeninio kreipimosi. Žinutė gali būti parašyta taip, kad atrodytų rami, profesionali ir pritaikyta konkrečiai situacijai: neva vėluojanti siunta, įtartinas prisijungimas, nesumokėta rinkliava ar būtinybė atnaujinti duomenis. Tokia komunikacija nebekelia tokio greito įtarimo kaip prastai išverstas tekstas“, – aiškina „Tele2“ ekspertas.
Apgaulingų žinučių turinys vis dažniau pritaikomas ir prie aktualijų. Sukčiai gali pasinaudoti pajamų deklaravimu, pensijų kaupimo pokyčiais, siuntų pristatymu ar kitais žmonėms rūpimais klausimais. DI leidžia tokiems scenarijams greitai suteikti oficialiai skambančią formą.
„DI nepaverčia sukčiavimo nauju reiškiniu, bet padaro jį patogesnį ir greitesnį patiems nusikaltėliams. Jiems nebereikia gerai mokėti kalbos ar suprasti vietinio konteksto. Todėl žmogaus budrumas turi būti paremtas ne estetiniu įspūdžiu, o aiškia procedūra: patikrinti siuntėją, nespausti gautos nuorodos ir neskubėti tvirtinti veiksmų“, – pabrėžia L. Marcinkevičius.
Sukčiai išnaudoja žmogaus būseną
Apgaulės sėkmę gali lemti ne tik žinutės turinys, bet ir momentas, kuriuo ji pasiekia žmogų. Didesnė rizika sureaguoti neapgalvotai kyla tuomet, kai žmogus skuba, yra pavargęs, susirūpinęs ar užsiėmęs kitais darbais.
Būtent todėl sukčiai dažnai kuria spaudimą ir baimę prarasti pinigus, paskyrą, siuntą ar paslaugą. Tokios formuluotės skirtos ne informuoti, o priversti žmogų veikti automatiškai, nespėjus patikrinti situacijos.
Taisyklinga kalba nebėra saugumo ženklas
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad patikimai atrodančiose žinutėse dažnai naudojami tie patys elementai: oficialus tonas, mandagus kreipinys, aiškus raginimas veikti ir ribotas laikas sprendimui priimti.
„Sukčiavimo žinutę šiandien reikėtų vertinti kaip situaciją, o ne kaip tekstą. Klausimas turėtų būti ne „ar čia parašyta taisyklingai?“, o „kodėl manęs prašo tai padaryti būtent dabar, per šią nuorodą ir tokiu būdu?“ Jei atsakymai kelia abejonių, tai jau rimtas signalas, kad žinutė gali būti apgaulinga“, – sako L. Marcinkevičius.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti žinutes, kuriose prašoma prisijungti prie paskyros, suvesti banko kortelės duomenis, patvirtinti mokėjimą, įvesti „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo kodus, atnaujinti asmeninę informaciją arba atsisiųsti priedą.
Atsargiai reikėtų vertinti ir prašymus atskleisti iš pažiūros nereikšmingus duomenis. Vardas, gyvenamoji vieta, amžius ar informacija apie artimuosius gali būti panaudota kuriant kitą, dar labiau suasmenintą sukčiavimo scenarijų.
Kaip pasitikrinti įtartiną žinutę?
„Tele2“ ekspertas pirmiausia rekomenduoja nespausti nuorodų netikėtai gautose trumposiose žinutėse ar el. laiškuose. Jei pranešimas neva atėjo iš banko, kurjerio ar institucijos, saugiausia savarankiškai atsidaryti oficialią svetainę arba programėlę.
Taip pat verta patikrinti, ar toks pranešimas iš tiesų matomas oficialiame kanale. Prašymas sumokėti už siuntą turėtų atsispindėti siuntos sekimo sistemoje, o banko įspėjimas – banko programėlėje. Kilus abejonių, reikėtų pačiam susirasti oficialų klientų aptarnavimo numerį ir susisiekti su organizacija.
Svarbu nepasiduoti ir dirbtinai kuriamai skubai. Sukčiai dažnai naudoja tokias formuluotes kaip „paskyra bus užblokuota“, „mokėjimas nepavyko“, „siunta bus grąžinta“ ar „veikite per 30 minučių“.
„Sukčiai tikisi, kad žmogus paspaus nuorodą iš karto, kol dar nespėjo kritiškai įvertinti situacijos. Būtent todėl verta sustoti, informaciją patikrinti oficialiuose kanaluose ir nesiimti veiksmų skubotai. Dažnai kelios papildomos minutės patikrai gali apsaugoti nuo finansinių nuostolių ar duomenų praradimo“, – teigia L. Marcinkevičius.
„Tele2“ primena, kad įtartinų žinučių nereikėtų persiųsti kitiems, spausti jose esančių nuorodų ar atsakyti siuntėjui. Jei žmogus jau suvedė prisijungimo duomenis ar patvirtino mokėjimą, reikėtų nedelsiant susisiekti su banku, pakeisti slaptažodžius, informuoti paslaugos teikėją ir kreiptis į policiją.
About the Author
