Šiuolaikiniame pasaulyje organizacijos veiklos kokybė vertinama ne tik pagal veiklos rezultatus, bet ir pagal tai, kokius atsakomybės standartus ji sau taiko aplinkosaugos, socialinėse srityse. Prieš penkerius metus žaliąjį kursą pasirinkusi Klaipėdos uosto direkcija nuo jo nenukrypsta ir jau kuria pokytį, kurį atskleidžia platų duomenų spektrą apžvelgianti naujausia Uosto direkcijos tvarumo ataskaita.
„Krantinių elektrifikacija, pirmoji šalyje žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo stotelė, žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas laivas „Rasa“ bei kiti projektai rodo, kad nuosekliai dirbame tam, kad Klaipėdos uostas taptų Baltijos regiono lyderiu. Mums svarbu, kad šios investicijos virstų realiais rezultatais – mažesne tarša, naujomis galimybėmis verslui ir geresne gyvenimo kokybe žmonėms“, – sako susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.
Pokytį sukuriantys Uosto direkcijos projektai nėra pavienės iniciatyvos, tai – kryptingo darbo ir ilgalaikės strategijos dalis.
„Tvari ir aplinkai draugiška veikla nėra vienu sprendimu pasiekiamas tikslas, tai – daugybės nuosekliai žengtų žingsnių visuma. Klaipėdos uosto direkcijoje tvarius sprendimus suprantame kaip neatsiejamą veiklos sąlygą ir juos taikome visuose lygmenyse – nuo krantinių ir laivyno iki viešųjų pirkimų procedūrų ar suvartojamos elektros energijos. Tvarumo ataskaitą rengiame savanoriškai, ir tai nėra dokumentas, kuris nugula stalčiuose. Šiemet ji atskleidžia aiškią pažangą – mažėjančias CO2 ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, stiprėjančią organizacinę kultūrą, pradėtas diegti inovacijas ir jau įgyvendintus projektus. Klaipėdos uosto direkcijos pasirinkta kryptis teikia rezultatų ir kuria ilgalaikę vertę ir uostui, ir valstybei“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Nepaisant to, kad Klaipėdos uosto direkcijai nėra taikoma prievolė, organizacija rengia tvarumo atskaitą pagal Europos Sąjungos Tvarumo atskaitomybės direktyvos reikalavimus. Tai nuoseklus žaliąjį kursą pasirinkusios Klaipėdos uosto direkcijos žingsnis, siekiant dar atidžiau vertinti veiklos pasekmes aplinkai ir nuosekliai jas mažinti.
Duomenys atskleidžia: mažėjo emisijos
Tvarumo ataskaitoje galima rasti platų spektrą įvairios informacijos apie 2025 m. Uosto direkcijos veiklos rezultatus tvarumo srityje. Dokumente atskleidžiama, kokius sprendimus Uosto direkcija taikė klimato kaitos švelninimo, išteklių naudojimo, valdysenos, skaidrumo, darbuotojų gerovės, bendradarbiavimo su bendruomenėmis srityse. 2025-ųjų duomenys lyginami su 2024-ųjų, brėžiamos galimos ateities perspektyvos, stiprybės, identifikuojami galimi iššūkiai.
Klaipėdos uosto direkcijos parengtoje tvarumo ataskaitoje fiksuojama šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) bei anglies dvideginio emisijų mažėjimo tendencija. Ryškus pokytis – CO₂ emisijų suvestinėje. Uosto direkcijos veiklai buvo nustatytas tikslas iki 2025 m. sumažinti CO₂ emisijas ne mažiau kaip 5 proc., lyginant su 2023 m. Šis tikslas buvo viršytas – faktinis rezultatas siekė 6,9 proc. emisijų sumažėjimą.
Be to, šiemet parengtoje ataskaitoje atnaujinta ŠESD apskaita leidžia pirmą kartą kompleksiškai įvertinti beveik visų lygių emisijas ir jų pokytį – pernai Uosto direkcijos tiesioginės ir netiesioginės ŠESD emisijos, lyginant su 2024 m., sumažėjo 23,1 proc.
Sprendimai – švaresnei ateičiai
Klaipėdos uosto direkcija veiklos poveikį aplinkai siekia mažinti tobulindama infrastruktūrą bei diegdama inovacijas. Šioje srityje itin svarbūs krantinių elektrifikacijos projektai, sudarantys galimybes mažinti laivų išmetamų dujų kiekį. 2025 m. buvo sumontuota elektros tiekimo nuo kranto stotelė, skirta Uosto direkcijos laivams, taip pat buvo įrengiami, o šiuo metu jau testavimo etapą pasiekė 4 elektros tiekimo nuo kranto įrenginiai tarptautiniais maršrutais plaukiojantiems keltams. Ateityje krantinių elektrifikacijos projektai bus tęsiami – numatoma, kad Klaipėdos uoste stovėti išjungę variklius galės ir kruiziniai laivai.
Siekdama mažinti tiesiogines ŠESD emisijas, Klaipėdos uosto direkcija žengė žingsnius, tobulindama savo laivyną – pastatyti aplinkai draugiški hibridiniai locmanų kateriai bei žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas tanklaivis „Rasa“. Taip pat atnaujintas ir automobilių parkas – įsigyti elektromobiliai, o jų įkrovimui bei administracinio pastato reikmėms naudojama iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektros energija. Ant pietinėje uosto dalyje veikiančios Laivyno bazės stogo įrengta saulės elektrinė.
Lygiagrečiai buvo vykdomas ir kitas svarbus žaliosios transformacijos projektas – žaliojo vandenilio gamybos stotis. Šis projektas – svarbus žingsnis į priekį Klaipėdos uostui siekiant skatinti ne tik uosto naudotojus, bet ir visuomenę pereiti prie mažiau taršių sprendimų ir mažinti iškastinio kuro vartojimą. Savo ruožtu Uosto direkcija įsigijo žaliuoju vandeniliu varomą automobilį „Toyota Mirai“.
Šie sprendimai ne tik mažina uosto poveikį aplinkai, bet ir didina Lietuvos transporto sistemos konkurencingumą bei pasirengimą Europos žaliosios transformacijos tikslams.
Veiklą lydėjo įvertinimai
Teigiami akcentai praėjusiais metais žymėjo ir Uosto direkcijos valdymo procesus – Uosto direkcija sulaukė reikšmingo išorinio pripažinimo aplinkosaugos, inovacijų ir atsakingo verslo srityse. Šeši apdovanojimai iš penkių skirtingų organizacijų patvirtina, kad Uosto direkcijos strateginiai tvarumo įsipareigojimai virsta apčiuopiamais rezultatais.
2025-ųjų spalį Valdymo koordinavimo centras Klaipėdos uosto direkciją pripažino tvarumo atskaitomybės lydere ir skyrė apdovanojimą už tvarumo ataskaitą.
Viešųjų pirkimų lyderio apdovanojimas, kurį suteikė Aplinkos ministerija, atspindi Uosto direkcijos įsipareigojimą žaliesiems pirkimams – vandenilio gamybos ir elektros tiekimo nuo kranto (OPS) infrastruktūros projektų pirkimai buvo pripažinti inovatyviausiais ir sudėtingiausiais šalyje 2025 metais.
About the Author
