Lietuvos kraštovaizdį šimtmečius puošia įspūdingi ąžuolai senoliai – medžiai, tapę ne tik gamtos, bet ir kultūros paveldo simboliais. Šie medžiai mena istorinius įvykius, liudija šalies gamtinę raidą ir saugo vertingą genetinį paveldą. Siekiant išsaugoti juos ateities kartoms, šį pavasarį Valstybinių miškų urėdijos (VMU) valdomuose miškuose pasodinti pirmieji ąžuolų senolių palikuonių bandomieji želdiniai.
Kaip gimė senųjų ąžuolų gilių rinkimo iniciatyva?
Idėja rinkti giles nuo senųjų Lietuvos ąžuolų gimė vykdant Aplinkos ministerijos projektą, kurio metu buvo inventorizuota apie 350 ąžuolų visoje Lietuvoje. VMU specialistai pastebėjo, kad 2024-aisiais paprastieji ąžuolai (Quercus robur) derėjo išskirtinai gerai. Įprastai ąžuolai gausiau dera kas 2–5 metus, tačiau minėtais metais gilių derlius buvo kelis kartus gausesnis. Jei įprastais metais VMU surenka apie 10 tonų gilių, 2024 m. jų buvo surinkta net apie 65 tonas. Matydami tokį gausų ąžuolų derėjimą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽUA) mokslininkai iniciavo gilių rinkimą nuo įspūdingiausių šalies ąžuolų.
Tarp atrinktųjų – garsiausi šalies ąžuolai
Iniciatyvos metu iš valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo buvo atrinkta 50 ąžuolų, kurie pasižymi didžiausia kamieno apimtimi 1,3 m aukštyje bei turi aiškiai išreikštą stiebą – daugiausiai tai buvo miške augantys ąžuolai. Tarp jų – ir žymiausi šalies gamtos paminklai: Stelmužės, Alkūnų, Glitiškių, Lūžgalių, Mingėlos, Tverečiaus bei Storasis Punios šilo ąžuolai. Be to, gilės buvo renkamos ir nuo 21 selekciškai vertingo rinktinio ąžuolo. Iš viso surinktos gilės nuo 69 vertingų ąžuolų.
Vertingiausių ąžuolų palikuonys jau auga Lietuvos miškuose
Surinktos gilės buvo laikomos ir daiginamos VMU Dubravos regioninio padalinio kryžminimo stacionare. Čia buvo užtikrintos optimalios laikymo sąlygos – tinkama temperatūra ir drėgmė, o daiginimo procesą prižiūrėjo kvalifikuoti VMU specialistai.
Iš šių gilių išauginti ąžuoliukai 2026 m. pavasarį buvo pasodinti įveisiant bandomuosius želdinius. VMU Dubravos regioninio padalinio Vaišvydavos girininkijoje įveistas 2,3 ha ploto, o Raseinių regioninio padalinio Betygalos girininkijoje – 2,9 ha ploto bandomieji želdiniai. Iš viso šiuose plotuose pasodinta beveik 9 tūkst. įvairių genotipų paprastojo ąžuolo sodmenų.
Gyvieji Lietuvos istorijos liudininkai
2025 metų Lietuvos miško sėklinės bazės objektų suvestinėje buvo registruotas 731 rinktinis ąžuolas, trys paprastojo ąžuolo klonų rinkiniai bei 16 paprastojo ąžuolo palikuonių bandomųjų želdinių. Daugiausia saugomų ąžuolų senolių auga Vilniaus apskrityje, nemažai jų yra Kauno ir Šiaulių regionuose. Kiekvienas jų yra svarbi Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo dalis.
Pasak VMU specialistų, projektas svarbus ne tik dėl istorinių ir gamtinių vertybių išsaugojimo. Ąžuolų senolių palikuonių želdiniai leis išsaugoti vertingą genetinę įvairovę ir sudarys sąlygas ateityje atrinkti klimato kaitai bei kitoms aplinkos sąlygoms atspariausius medžius. Nors prireiks dešimtmečių, kol šiandien pasodinti sodmenys taps brandžiais medžiais, jau dabar kuriamas pagrindas tam, kad garsiausių Lietuvos ąžuolų genetinis paveldas būtų išsaugotas ir perduotas ateities kartoms.
About the Author
