Pasaulyje ir toliau vyraujant neapibrėžtumui, įvairiems geopolitiniams iššūkiams, Lietuvos verslo pesimistinės nuotaikos neužvaldo. „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad per artimiausius metus dauguma šalies verslų rinksis nuosaikų augimą arba stabilumo išlaikymą. Tik 6 proc. įmonių atstovų svarsto apie verslo veiklos nutraukimą. Dėl atsargesnio augimo tempo bendrovės investicijų nestabdo – jas kreipia į naujus produktus, skaitmenizaciją ir darbuotojų kompetencijas.
Tyrimo duomenimis, 31 proc. įmonių per artimiausius 12 mėn. tikisi nuosaikaus augimo, dar 30 proc. sieks išlaikyti veiklos ir pajamų stabilumą. Galimą pajamų mažėjimą ir orientaciją į kaštų kontrolę nurodo 9 proc. apklaustųjų, o veiklos nutraukimą svarsto 6 proc. verslo atstovų. Kas dešimtos tyrime dalyvavusios įmonės atstovai teigė, kad artimiausių metų perspektyvas vis dar sunku prognozuoti.
„Gera žinia – Lietuvos verslas nusiteikęs augti. Net 45 proc. įmonių artimiausiais metais planuoja augimą – 31 proc. tikisi nuosaikios plėtros, o dar 14 proc. planuoja aktyviai didinti veiklos apimtis ir investicijas. Kartu matome, kad pasikeitė pats augimo supratimas.Šiandien verslas daug atidžiau vertina, kur investicijos gali duoti didžiausią grąžą. Įmonėms vis svarbiau ne vien didinti veiklos apimtį, bet ir gerinti rezultatą, kurį pavyksta pasiekti su turimais žmonėmis ir ištekliais. Tai leidžia ruoštis plėtrai neauginant kaštų greičiau nei auga pats verslas“, – sako Ignas Mačeika, „Swedbank“ Lietuvoje Verslo bankininkystės vadovas.
Didžioji dalis investicijų – našumui didinti
Investicijų kryptys rodo, kad verslai pirmiausia planuoja plėsti ne veiklos mastą, o stiprinti konkurencingumą: kurti naujus produktus (32 proc.), skaitmenizuoti procesus (26 proc.) ir investuoti į darbuotojų kompetencijas (23 proc.). Po 20 proc. įmonių ketina investuoti į našumą didinančias technologijas ir gamybinių pajėgumų plėtrą.
Investicijų kryptys skiriasi ir pagal veiklos sritį: prekybos įmonės dažniau planuoja plėsti produktų bei paslaugų pasiūlą, o gamybos ir žemės ūkio verslai – didinti gamybos apimtis. I. Mačeikos teigimu, fizinė plėtra iš verslo planų nedingsta, tačiau tokį pat svorį įgyja sprendimai, leidžiantys geriau panaudoti jau turimus išteklius.
Atsparumas tampa augimo sąlyga
Verslo atsargumą paaiškina ir dvipusis ekonominis fonas. Nors Europos Komisija 2026 m. Lietuvai prognozuoja 3 proc. ekonomikos ir 5,8 proc. investicijų augimą, įmonių sąnaudas toliau didins 4,4 proc. infliacija ir 7,1 proc. darbo užmokesčio augimas. Darbo rinkos spaudimą stiprina darbuotojų trūkumas ir įgūdžių neatitikimai, todėl augimo galimybes verslas vertina kartu su didesne jų kaina.
„Makroekonominis fonas nėra vien neigiamas – Lietuvos ekonomikai prognozuojamas augimas, investicijos taip pat turėtų didėti. Tačiau tai nesudaro sąlygų verslo atstovams ignoruoti augančių kaštų, darbo rinkos ar geopolitinio neapibrėžtumo keliamo spaudimo. Pastebime, kad šiandien šalies įmonės augimo planus pirmiausia vertina per rizikos prizmę – kiek papildomos rizikos jos gali prisiimti ir ar investicijos atsipirks net pasikeitus rinkos sąlygoms“, – teigia I. Mačeika.
Tyrimas rodo, kad verslo atsparumą dabartiniams iššūkiams labiausiai padidintų mažesnė priklausomybė nuo žaliavų ar energinių išteklių kainų svyravimų ir didesnis produktyvumas – šiuos veiksnius nurodė po 29 proc. įmonių. Dar 26 proc. respondentų mano, kad atsparumą didintų aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, 25 proc. – platesnė veiklos ar produktų pardavimo geografija, 19 proc. – didesnė valstybės pagalba.
Skirtinguose sektoriuose atsparumo prioritetai taip pat išsiskiria. Gamybos ir žemės ūkio įmonės dažniausiai pabrėžia mažesnę priklausomybę nuo žaliavų ar energinių išteklių kainų svyravimų (48 proc.). Prekybos sektoriuje ryškiausiai išsiskiria produktyvumo didinimo poreikis (37 proc.) ir platesnė veiklos ar produktų pardavimo geografija (35 proc.), o paslaugų įmonėse dažniau akcentuojami aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai (28 proc.).
„Atsparumas versle šiandien reiškia ne tik gebėjimą atlaikyti sukrėtimus, bet ir neprarasti veiklos tempo pasikeitus aplinkybėms. Todėl atsargus augimas neturėtų būti painiojamas su pasyvumu – investicijos į našumą, efektyvumą ir silpnųjų verslo vietų stiprinimą leidžia augti nuosekliau ir tvariau. Būtent toks racionalus optimizmas šiandien ir apibūdina didelę dalį Lietuvos verslo – įmonės neatsisako augimo planų, tačiau juos įgyvendina gerokai atsakingiau“, – komentuoja I. Mačeika.
Reprezentatyvų šalies įmonių tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas vyko 2026 m. gegužės 22–birželio 12 d., jo metu apklausta 515 įmonių atstovų visoje Lietuvoje.
About the Author
