Patyčios tarp jaunų žmonių vis dažniau persikelia ir į internetą – žeminantis turinys gali būti filmuojamas, platinamas, komentuojamas ir pasiekti kur kas daugiau žmonių nei pats įvykis. Dėl to pasaulyje vis garsiau diskutuojama, ar vaikams ir paaugliams reikėtų riboti prieigą prie socialinių tinklų.
Nuo realiame gyvenime patiriamų patyčių vaikas gali atsitraukti, tačiau internete žeminantis turinys gali pasiekti bet kuriuo metu, o išsaugotos ir persiųstos jo kopijos plisti net pašalinus pirminį įrašą. Todėl vienas įvykis nukentėjusiam žmogui gali tapti ilgai trunkančia ir nuolat pasikartojančia patirtimi.
Pasak „Tele2“ inovacijų eksperto Arnoldo Lukošiaus, technologinės priemonės gali padėti sumažinti dalį rizikų, tačiau vien užblokuotos programėlės neužtenka.
„Laiko limitai, turinio filtrai ir prižiūrimos paskyros leidžia nustatyti aiškesnes ribas. Tačiau ne mažiau svarbu aptarti su vaiku, kokio turinio negalima filmuoti, platinti ar komentuoti. Priešingu atveju ribojimai gali būti suvokiami tik kaip draudimas, kurį norisi apeiti“, – sako A. Lukošius.
Šalys renkasi griežtesnes taisykles
Vaikų naudojimasis socialiniais tinklais tampa ne tik šeimų, bet ir valstybių politikos klausimu. Australija jaunesniems nei 16 metų naudotojams pritaikė socialinių tinklų paskyrų ribojimus, o apie panašius sprendimus diskutuojama ir kitose šalyse.
Svarstomi įvairūs modeliai: minimalus naudotojo amžius, privalomas tėvų sutikimas, patikimesnis amžiaus tikrinimas ar atskirų platformų funkcijų ribojimas.
Tačiau tokius reikalavimus nėra paprasta įgyvendinti. Paaugliai gali nurodyti netikrą gimimo datą, naudotis kito žmogaus paskyra ar susikurti naują profilį. Amžiaus tikrinimas taip pat kelia klausimų dėl asmens duomenų ir privatumo.
„Socialinių tinklų ribojimai gali sumažinti jaunesnių vaikų susidūrimą su žalingu turiniu, tačiau tai nėra visos problemos sprendimas. Platformos ir funkcijos keisis, todėl svarbu vaikui suteikti įgūdžių, kurie padėtų saugiau elgtis bet kurioje skaitmeninėje aplinkoje“, – pažymi „Tele2“ inovacijų ekspertas.
Ką gali padaryti tėvai?
Apie elgesį internete verta kalbėtis dar prieš vaikui susiduriant su technologijomis. Svarbu, kad vaikas žinotų galintis papasakoti apie gautą grasinimą, žeminantį įrašą ar savo paties padarytą klaidą.
Šeimoje naudinga iš anksto susitarti dėl kelių aiškių principų: nefilmuoti ir neviešinti kitų žmonių be jų sutikimo, nepersiųsti žeminančių nuotraukų ar vaizdo įrašų, neatsakyti į patyčias įžeidimais, o susidūrus su grasinimais – išsaugoti žinutes ar ekrano kopijas, užblokuoti skriaudėją, pranešti platformai ir kreiptis į patikimą suaugusįjį.
„Ne mažiau svarbus ir pačių suaugusiųjų pavyzdys. Jei tėvai viešina kitų žmonių nuotraukas be jų sutikimo, persiunčia žeminantį turinį ar agresyviai komentuoja internete, vaikui bus sunkiau suprasti, kodėl iš jo tikimasi kitokio elgesio. Šeimos susitarimai turėtų galioti visiems – pavyzdžiui, telefonus padėti į šalį valgant, neviešinti artimųjų be jų leidimo ir pagarbiai bendrauti net nesutariant“, – sako A. Lukošius.
Papildomą apsaugą gali suteikti ir technologiniai įrankiai. „Android“ įrenginiuose galima naudoti „Google Family Link“, o „Apple“ įrenginiuose – „Screen Time“ ir šeimos paskyros nustatymus. Tėvų kontrolės funkcijas taip pat siūlo „Microsoft Family Safety“, „Qustodio“, „Norton Family“ ir „Kidslox“. Šie sprendimai gali padėti nustatyti programėlių naudojimo laiką, valdyti atsisiuntimus, riboti tam tikrą turinį ar peržiūrėti bendrus naudojimosi įpročius.
Vis dėlto svarbu vaikui paaiškinti, kokia šių priemonių paskirtis. Kontrolės įrankiai turėtų tapti šeimos susitarimo dalimi, o ne slapto stebėjimo priemone. Vaikas turi žinoti ne tik tai, kas ribojama, bet ir kodėl tai daroma bei į ką kreiptis, jei internete susiduria su patyčiomis ar kitu žalingu turiniu.
About the Author
