Per artimiausius penkerius metus Lietuvoje gali pritrūkti daugiau kaip 6 tūkst. mokytojų. Kol daugelis svarsto, kas ateityje stos prieš klasę, KTU studentas sprendimą jau priėmė – nuo rugsėjo jis matematikos mokys gimnazijoje, kurioje dar visai neseniai pats buvo mokinys.
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Duomenų mokslo ir inžinerijos studijų programos antrakursis Justinas Montvila gretutines pedagogikos studijas pasirinko pirmosiomis studijų savaitėmis, paragintas mentorių ir tėčio.
„Šiuo metu lygiagrečiai šalia Duomenų mokslo ir inžinerijos studijų programos einu ir dar vienu studijų keliu, kuris jau dabar atrodo, kad yra teisingas. Modeliuodamas savo, kaip mokytojo, profilį norėčiau būti drąsiu lyderiu, pavyzdžiu savo mokiniams, bet taip pat ramsčiu ir pagalba, kai to labiausiai reikia“, – sako J. Montvila.
Mokytojo darbas – prasmingas pasirinkimas
Pasiūlymo dirbti savo buvusioje mokykloje J. Montvila sulaukė atlikęs privalomą pedagogikos praktiką. Jis pasakoja, kad gavęs kvietimą dirbti mokytoju, labai nenustebo, nes šios srities specialistų trūksta beveik visose Lietuvos ugdymo įstaigose.
„Labiau netikėta buvo tai, kad mane kviečia dar nebaigus studijų. Iš pradžių ir vis dar dabar jaučiuosi šiek tiek nedrąsiai, bet aš tai vertinu, kaip neeilinę galimybę geriau pažinti save ir paaugti kaip asmenybei. Daug jaunų žmonių vengia šios specialybės, nes ją laiko tarsi nerimta. Vis dėlto manau, kad būti mokytoju verta todėl, kad tai darbas, orientuotas ne į asmeninius pasiekimus, o į kitą žmogų“, – teigia KTU studentas.
Kalbėdamas apie mokytojo darbo prasmę, J. Montvila pastebi, kad šis darbas padeda mokytis būti pavyzdžiu ir lyderiu vedant moksleivius vertybėmis grįstu keliu. Taip pat pedagogas nuolat pats mokosi prisiimti atsakomybę.
„Manau, kad šiuolaikinis jaunimas, įskaitant ir mane, vengia atsakomybės. Ją prisiimti neretai būna sunku, bet tik lipant per save galima augti. Vis tik galvoju, kad mokytojams ne mažiau reikalinga – drąsa pasielgti teisingai, laikytis susitarimų, nepasiduoti manipuliacijoms, apkalboms, nepalūžti gaunant kritikos ir pastabų“, – pažymi jis.
Inovacijų dirbtuvėse – pirma vieta
Dar 2024 m. pabaigęs mokyklą J. Montvila nežinojo, ką norėtų studijuoti. KTU studentas pasakoja, kad tuo metu turėjo nemažai, dabar jau keistai skambančių, variantų – lietuvių filologijos, filosofijos ar net įvairios matematikos krypčių studijos.
„Pasirinkimą apsunkino tai, kad mokykloje visi dalykai sekėsi gerai. Žinojau tik du dalykus – nenoriu lengvo mokslo ir nenoriu fizikos. Tuomet sudalyvavau konsultacijoje su karjeros specialiste, kuri pagal mano savybes sudarė rekomenduojamų studijų kryptis. Remdamasis šiuo sąrašu, ėmiau domėtis galimybėmis Lietuvoje, o didžiausią prioritetą teikiau KTU Duomenų mokslo ir inžinerijos studijų programai“, – apie studijų pasirinkimą kalba jis.
Šį pavasarį J. Montvila kartu su komanda dalyvavo Inovacijų dirbtuvių iššūkyje ir užėmė pirmą vietą. Jų užduotis buvo sukurti neuroninį tinklą, gebantį identifikuoti ir klasifikuoti įvairius teisinius dokumentus.
KTU studentas įsitikinęs, kad tiek mokytojo darbe, tiek kuriant dirbtinio intelekto sprendimus svarbiausia gebėti dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę ir aiškiai perteikti sudėtingas idėjas. Šias kompetencijas jis ugdo ne tik pedagogikos studijose, bet ir KTU talentų akademijos programoje „SKILLed AI“.
„Ši programa man suteikia daug galimybių tobulinti savo bendravimo kompetencijas tiek susitikimuose su programos nariais, tiek renginiuose su įvairiais svečiais bei specialistais. Taip pat galiu lavinti darbo komandoje kompetencijas, nes tai yra kur kas daugiau nei pasiskirstymas užduotimis. Dažnai pasitaiko pykčių, o tokiais momentais man labiausiai norisi būti žmogumi, kuris padeda komandai išlaviruoti tarp šių nesutarimų“, – atkreipia dėmesį J. Montvila.
About the Author
