Kai draugui prireikia finansinės pagalbos, noras paskolinti pinigų gali atrodyti savaime suprantamas. Vis dėlto net ir nedidelė skola gali pakeisti santykio pusiausvyrą, jei abi pusės skirtingai supranta, kada pinigai turėtų būti grąžinti ir dėl ko tiksliai susitarta. Tai gali sukurti įtampą, o neaptarti lūkesčiai ilgainiui virsti nuoskaudomis. Kaip skolinti atsakingai ir išvengti įtampos draugystėje, aiškina „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė ir psichologė Jovita Kriukelytė.
„Pinigai tarp draugų dažnai atrodo jautri tema, todėl žmonės vengia kalbėti konkrečiai. Vis dėlto būtent aiškumas padeda išvengti nesusipratimų. Jei skolinatės arba skolinate draugui, reikėtų iškart susitarti dėl sumos, grąžinimo datos ir veiksmų plano, jei aplinkybės pasikeistų. Toks pokalbis nėra nepasitikėjimo ženklas – priešingai, jis padeda išsaugoti santykius“, – teigia R. Mylė.
Skola pakeičia santykio pusiausvyrą
Psichologės Jovitos Kriukelytės teigimu, draugystėje svarbu jausti, kad tarp žmonių vyksta lygiaverčiai emociniai mainai. Net jei skiriasi finansinė padėtis, socialinis statusas ar kitos aplinkybės, psichologiškai sveikas santykis nėra paremtas pranašumu ar priklausomybe.
„Skola tarp draugų tampa jautri ne dėl pinigų, o todėl, kad laikinai atsiranda nelygi pozicija. Vienas tampa tuo, kuris gali padėti, kitas – tuo, kuriam reikia pagalbos. Jei ši situacija užsitęsia arba nėra aiškiai aptarta, kyla rizika, kad santykis ims remtis nebe bendryste, o galios ar priklausomybės dinamika“, – sako J. Kriukelytė.
Kita vertus, paskola gali būti ir bendruomeniškumo išraiška – pagalba žmogui, kuris tuo metu yra svarbus. Tačiau, pasak psichologės, ji neturėtų tapti priemone įgyti pranašumą ar kontrolę.
Svarbiausia – susitarti iš anksto
R. Mylė pataria prieš skolinant sau atsakyti į paprastą klausimą – ar ši suma nesukels sunkumų, jei pinigai nebus grąžinti sutartu laiku. Jei atsakymas kelia nerimą, geriau skolinti mažiau, atsisakyti arba pasiūlyti kitokią pagalbą.
„Atsakinga pagalba neturėtų sukurti naujos finansinės įtampos tam, kuris padeda. Todėl prieš skolinant verta įsivertinti ne tik draugo poreikį, bet ir savo biudžetą, planus bei galimas pasekmes, jei grąžinimas vėluotų“, – teigia „Luminor“ ekspertė.
Pasak J. Kriukelytės, aiškūs susitarimai dažniausiai padeda išvengti nemalonių situacijų ateityje. Kuo daugiau dalykų aptariama iš anksto, tuo mažiau erdvės lieka nuoskaudoms ir skirtingoms interpretacijoms.
„Svarbu aptarti tris dalykus: kokia suma skolinama, kada ji bus grąžinta ir ką darys abi pusės, jei planai pasikeis. Susitarimai nėra nepasitikėjimo ženklas – jie padeda apsaugoti pačią draugystę. Naudinga kalbėti paprastai ir be užuolankų: „Kad abiem būtų ramiau, susitarkime konkrečią datą.“ Arba: „Jeigu matysi, kad nespėsi, tiesiog parašyk, susitarsime naujas sąlygas – man svarbiausia aiškumas“, – sako psichologė.
Ji priduria, kad net ir tarp artimiausių draugų gali būti visiškai skirtingas įsivaizdavimas, kaip turėtų būti tvarkomasi su pinigais ir kokių taisyklių reikia laikytis.
„Svarbu aiškiai ir atvirai įsivardinti lūkesčius, nes būtent neaptarti lūkesčiai tampa konfliktų priežastimi“, – pabrėžia J. Kriukelytė.
Kartais geriau padėti kitaip
Ne visada paskola yra geriausia pagalbos forma. Jei draugas pinigų prašo nuolat arba suma skolintojui būtų per didelė, verta pasiūlyti kitokio pobūdžio pagalbą – pavyzdžiui, padėti susiplanuoti išlaidas ar kartu peržiūrėti jo biudžetą.
„Jei pagalba tampa nuolatiniu modeliu, ji gali stiprinti ne kito žmogaus gebėjimą tvarkytis, o jo priklausomybę. Tad tokiu atveju verta pagalvoti, o kaip aš kitaip galėčiau padėti draugui atsistoti ant kojų, gal galiu pasiūlyti ne „žuvį“, o „meškerę“, – sako J. Kriukelytė.
Pasak jos, kartais verta mandagiai atsisakyti, jei suprantama, kad paskolinti pinigai ne tiek padės draugui susitvarkyti su laikinais sunkumais, kiek taps draugystės ir kantrybės išbandymu.
„Atsisakyti nereiškia būti blogu draugu – tai reiškia gerbti savo galimybes ir saugoti santykį nuo galimos įtampos“, – pažymi psichologė.
Kai pinigai negrąžinami laiku
Jeigu draugas vėluoja grąžinti pinigus, svarbu nelaukti, kol susierzinimas virs nuoskauda. Pasak R. Mylės, geriausia dar kartą aptarti pradinį susitarimą, naują terminą ar grąžinimą dalimis.
J. Kriukelytė pataria net ir nemaloniame pokalbyje siekti ne nugalėti ar įrodyti savo teisumą, o išlaikyti pagarbų santykį. Tam padeda faktų atskyrimas nuo interpretacijos: sutartas terminas praėjo, tačiau tai dar nebūtinai reiškia nepagarbą ar sąmoningą atsakomybės vengimą.
„Svarbu kreiptis į kitą kaip į lygų ir atsakingą žmogų. Vietoj priekaišto galima priminti apie bendrą susitarimą: „Norėčiau grįžti prie mūsų susitarimo. Ar galime pasikalbėti, kaip dabar matai galimybę grąžinti skolą?“ Toks kreipimasis kviečia bendradarbiauti, o ne gintis“, – komentuoja psichologė.
Jeigu paaiškėja, kad žmogus iš tiesų patiria finansinių sunkumų, galima kartu ieškoti sprendimo būdų, tačiau svarbu, kad atsakomybė už susitarimo laikymąsi išliktų abipusė.
„Padėti nereiškia perimti atsakomybę už kito žmogaus gyvenimą“, – sako J. Kriukelytė.
Jeigu draugas nuolat vengia pokalbio, ignoruoja susitarimus ar nebeprisiima atsakomybės, gali silpnėti pats draugystės pagrindas – pagarba, pasitikėjimas ir lygiavertiškumas. Tokiu atveju svarbu ne tik priminti apie skolą, bet ir aiškiai įvardyti savo ribas.
„Atviras pokalbis apie pinigus neturėtų būti grėsmė draugystei. Gebėjimas pagarbiai kalbėtis apie nepatogius dalykus, aiškiai tartis ir prisiimti atsakomybę padeda išsaugoti lygiavertiškumą ir tarpusavio pasitikėjimą“, – apibendrina psichologė.
About the Author
