Per dešimtmetį investuojančių gyventojų daliai Lietuvoje išaugus beveik tris kartus – nuo 13% iki 35% – ekspertai pastebi, kad tai ne atsitiktinumas, o struktūrinis visuomenės finansinio mąstymo pokytis. Bet bendras skaičius – tik dalis istorijos. Kas tas Lietuvos investuotojas, kiek jis skiria, ką renkasi ir kiek uždirba – atskleidžia „Artea“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus tyrimas, kuriame kasmet dalyvauja daugiau nei 1 000 šalies gyventojų.
Jei prieš dešimtmetį žodis „investavimas“ daugeliui asocijavosi su kažkuo svetimu ar tik išrinktiesiems skirtu reiškiniu, tai šiandien jau kas trečiam lietuviui tai – įprasta gyvenimo dalis. Tyrimo duomenys leidžia šį trečdalį pamatyti iš arčiau – ir portretas, kuris ryškėja, laužo ne vieną stereotipą.
Aktyviausia – karta, pradėjusi karjerą su investavimo programėlėmis
Ryškiausias Lietuvos investuotojo bruožas – amžius. Aktyviausiai investuoja 26–35 metų gyventojai: tarp jų investuoja beveik kas antras (48%). 36–45 metų grupėje – 43%, o tarp vyresnių nei 56 metų – kas penktas (22%). Investavimas taip pat dažnesnis tarp didmiesčių gyventojų: Vilniuje investuoja beveik pusė (48%) gyventojų, kituose didžiuosiuose miestuose – 38%, mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse – mažiau nei trečdalis.
„Spartus investuojančių gyventojų augimas rodo didėjantį visuomenės finansinį aktyvumą ir brandą. Jaunajai darbo rinkos kartai investavimas – jau ne kažkas svetimo ar rizikingo, o greičiau laukiamas ir suprantamas žingsnis. Vienas kitą skatina ir aplinka: kuo daugiau artimų žmonių investuoja, tuo natūraliau tai atrodo tiems, kurie dar nėra pradėję“, – sako dr. Dalia Kolmatsui, „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė.
Pajamos vis dar svarbios – tarp uždirbančių daugiau nei 1 500 eurų vienam namų ūkio nariui investuoja beveik du trečdaliai (63%). Vis dėlto investavimas nustoja būti tik pasiturinčiųjų veikla: investuoja ir kas ketvirtas (25%) mažiausias, iki 500 eurų vienam nariui siekiančias pajamas gaunantis gyventojas. Investuojančių esama visose užimtumo grupėse – ne tik tarp vadovų (52%) ar specialistų (46%), bet ir, pavyzdžiui, tarp namų ūkyje užimtų gyventojų (43%).
Kiek skiria ir kiek uždirba
Kartu su investuojančiųjų skaičiumi auga ir investavimui skiriamos sumos. Du trečdaliai investuojančių per mėnesį tam skiria nuo 21 iki 200 eurų, o penktadalis – daugiau nei 200 eurų. Daugiausiai investuojama sostinėje: beveik pusė (45%) investuojančių vilniečių kas mėnesį atideda daugiau nei 100 eurų.
Svarbiausia – disciplina atsiperka. Beveik du trečdaliai (62%) investuojančių nurodo per ilgąjį, 5–10 metų periodą pasiekę bent 5% vidutinę metinę grąžą, o kas penktas (19%) – daugiau nei 10%. Neigiamą grąžą kol kas patiria vos 2,5% investuojančių.
„Grąžą ilguoju laikotarpiu uždirbti padeda ne madingų trendų vaikymasis, o disciplinuotas, periodinis investavimas. Avantiūrizmas – investuoti vienkartinę didelę sumą į rizikingą priemonę – gal ir gali suveikti trumpuoju laikotarpiu, tačiau žvelgiant į ilgą horizontą, o būtent toks ir turėtų būti investavimo požiūrio taškas, tai neturėtų būti siekiamybė. Investuojant verta koncentruotis bent į 5–10 metų laikotarpį – būtent ilgas buvimas rinkoje leidžia pasireikšti sudėtinių palūkanų efektui“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Priemonių žemėlapis: kiekviena karta investuoja savaip
Šiandien 26% investuojančių renkasi investicinius fondus, 22% – akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius, 18% – biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange traded funds, ETF). Tačiau už bendrų skaičių slypi ryškus kartų žemėlapis.
ETF – akivaizdi jaunosios kartos priemonė: juos renkasi kas trečias (32%) investuojantis 26–35 metų gyventojas ir vos 3–4% vyresnių nei 46 metų. Vyresniųjų favoritas – indėliai: juos turi daugiau nei pusė (58%) investuojančių 46–55 metų gyventojų, o tarp 26–35 metų – tik penktadalis. Nekilnojamasis turtas kaip investicija ryškiausias tarp smulkiųjų verslininkų – jį nurodo beveik pusė (47%) šios grupės investuotojų.
Anot dr. D. Kolmatsui, tai reiškia, kad investavimas šalyje įgauna ne tik platumą, bet ir gylį: „Klausimą ‚ar investuoji?‘ vis dažniau keičia klausimai ‚kur‘, ‚kaip‘ ir ‚į ką‘. Skirtingos kartos į šiuos klausimus atsako skirtingai, ir tai natūralu – svarbu, kad pasirinkta priemonė atitiktų žmogaus tikslus, horizontą ir rizikos toleranciją, o ne vien įpročius ar aplinkos madas.“
Investuojame nebe automobiliui, o finansiniam saugumui
Keičiasi ir tikslai, kuriems investuojama. Dažniausias motyvas – papildomos pajamos šalia uždarbio: šį tikslą nurodo jau beveik 60% investuojančių, kai prieš dešimtmetį taip teigė vos trečdalis. Pensijai investuoja apie pusę. Tuo metu trumpalaikių tikslų – automobilio ar kitų stambesnių pirkinių – populiarumas neauga.
„Tai gera žinia. Visuomenė, kuri savo ateitį stato ne tik ant valstybės išmokų perspektyvos, bet ir ant įvairiais būdais sukauptų finansinių išteklių, – tai bet kurios išsivysčiusios šalies siekiamybė, ir tikime, kad ji neišvengiamai taps ir Lietuvos realybe“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Dar ne pabaiga
Ekspertai neabejoja, kad dabartinis trečdalis investuojančios visuomenės – ne riba, o tarpinė stotelė. Tai signalizuoja ir pats tyrimas: daugiau nei pusė (59%) neinvestuojančių respondentų per pastaruosius metus svarstė pradėti investuoti, iš jų 20% mano, kad tai ir padarys. Ketinančiųjų pradėti dalis tarp moterų – ne mažesnė nei tarp vyrų.
Investavimo plėtrą ir toliau labiausiai riboja ne vien pajamų trūkumas. Paklausti, ko reikėtų, kad pasiryžtų investuoti, neinvestuojantys gyventojai dažniausiai nurodo didesnes pajamas (58%), tačiau iškart po jų – garantuotą investicijų grąžą (47%) ir geresnį finansų rinkų išmanymą (45%). Kitaip tariant, beveik pusei kliūtis yra ne piniginė, o saugumo ir žinių poreikis.
„Mūsų, finansinių paslaugų konsultantų, priedermė yra aiškinti, kad investavimo riziką mažina teisingai pasirinktos priemonės ir jų valdymas. Investuojančių gyventojų dalis toliau nuosaikiai augs, tad svarbu užtikrinti tinkamų ir kiekvieno poreikius atitinkančių finansinių priemonių prieinamumą ir nuosekliai dirbti ties rizikos išaiškinimu“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Panašų kelią yra nuėjusios Skandinavijos šalys ir senesnės Vakarų Europos demokratijos – ten investavimas jau seniai nėra tik elito privilegija.
„Lietuva, atrodo, eina ta pačia kryptimi. Lėtai, bet užtikrintai“, – sako D. Kolmatsui.
Apie tyrimą. 2026 m. gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas atliktas 2026 m. balandžio 18–28 d. Apklausti 1 016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, naudojant kombinuotą CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted Web Interview) metodą; imtis apima visą šalies teritoriją, naudotas kvotinės atrankos metodas. Tyrimo vykdytojas „Spinter Research“. Užsakovas – „Artea“ bankas.
Svarbu žinoti: investavimas yra susijęs su rizika, todėl prieš investuodami turite įvertinti visas rizikas patys arba pasikonsultuoti su investicijų specialistais. Turite susipažinti su konkretaus produkto dokumentais, pvz., pensijų fondų taisyklėmis ir kitų aktualių produktų dokumentais, taip pat su kita paslaugos teikėjo paruošta informacija apie produktų sąlygas ir / ar sutarčiai būdingą riziką, susipažinti ir įvertinti konkrečiam produktui taikomus mokesčius. Pateikiama informacija yra rinkodaros pranešimas ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti „Artea“ grupės įmonių teikiamas finansines paslaugas ar produktus. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas.
About the Author
