Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius gyvenamuosiuose pastatuose Lietuvoje kilo ketvirtadaliu daugiau gaisrų nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Reikšminga dalis šių nelaimių susijusi su netinkamai prižiūrimomis šildymo sistemomis. Nors artėjantis šildymo sezonas nėra aktuali tema vasaros metu, ekspertai pabrėžia − dabar yra tinkamiausias metas patikrinti šildymo įrangą.
Itin šalta ir sniegu gausi praėjusi žiema turėjo liūdnų pasekmių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius šalyje kilo 4693 gaisrai, ir juose žuvo 53 žmonės. Tai – 246 gaisrais (6 proc.) ir 16 žuvusiųjų (43 proc.) daugiau nei praėjusiais metais. Lyginant gaisrų skaičių tik gyvenamosios paskirties pastatuose, juose kilusių gaisrų skaičius šoktelėjo 26 proc.
Didžiausia šalyje draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ per šių metų pirmąjį ketvirtį taip pat fiksavo trečdaliu išaugusius gaisrų skaičius. Iš viso šiemet savo klientams bendrovė jau išmokėjo beveik 6 mln. eurų gaisrų žaloms padengti, o didžiausia išmoka siekė net 241 tūkst. eurų.
„Gaisrai išlieka vienu skaudžiausių įvykių gyventojams, nes dažnai sunaikinamas ne tik statinys, bet ir daugelį metų kauptas turtas, neįkainojami asmeniniai atsiminimai. Vidutinė gaisro sukelta žala siekia 6,5 tūkst. eurų, ir tai yra didžiausia vidutinė būsto draudimo išmokos suma, palyginti su kitomis namuose nutinkančiomis nelaimėmis, pavyzdžiui, užpylimais vandeniu, turto vagystėmis“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Pasak eksperto, pagrindinė gaisrų priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių priežiūros ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai. Ant dūmtraukių dažnai atsiranda įtrūkimų, ištrupa siūlės, pažeidžiamos jungtys. Pro tokius pažeidimus karštis ar kibirkštys gali pasiekti degias konstrukcijas ir sukelti gaisrą
„Dažniausiai gaisrai kyla tose šildymo sistemose, kuriose naudojamas kietas kuras – malkos, anglys, briketai, granulės.Kiekvieną kartą kūrenant krosnį kietu kuru, kamine kaupiasi suodžiai, susidaro klampi ir itin degi derva, kuri, susidūrusi su ugnimi, greitai užsiliepsnoja“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Svarbiausi vasaros darbai
Pasak draudimo bendrovės atstovo, dalies tokių gaisrų būtų galima išvengti reguliariai prižiūrint šildymo sistemas ir išvalant kaminus. Deja, daugelis apie šildymo sistemas prisimena tada, kai atvėsta orai ir tenka vėl užkurti krosnį ar židinį.
„Vasarą daugeliui atrodo neaktualu kalbėti apie krosnis, židinius ir kaminus, tačiau būtent šiltuoju metų laiku atlikta šildymo sistemų priežiūra gali padėti išvengti gaisrų ir dešimčių tūkstančių eurų nuostolių ar net apsaugoti žmonių gyvybes“, – sako A. Juodeikis.
Ekspertas priduria, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas atlikti profilaktinius darbus dar ir dėl to, kad daugelis atostogaudami turi daugiau laiko, specialistai yra lengviau pasiekiami, o aptikti gedimai gali būti pašalinti neskubant.
Dar viena dažnai neįvertinama gaisrų rizika – per arti šildymo sistemos laikomi degūs daiktai. „Prie katilų, krosnių ar židinių laikui bėgant neretai prisikaupia malkų, kartoninių dėžių, buitinės technikos ar kitų degių medžiagų, kurios gali užsidegti nuo karščio, kibirkšties ar netinkamai eksploatuojamo įrenginio. Todėl vasara yra tinkamas metas peržiūrėti katilines, sandėliukus ir kitas technines patalpas, pašalinti nereikalingus daiktus bei įsitikinti, kad aplink šildymo įrenginius išlaikomi saugūs atstumai“, – sako A. Juodeikis.
Jis priduria, kad prie krosnių ir židinių lengvai pasiekiamoje vietoje verta laikyti nedegų audeklą. Tai nebrangi ir efektyvi priemonė, galinti padėti suvaldyti nedidelį gaisrą dar jam neišplitus.
Prevencija kainuoja mažiau nei gaisro pasekmės
Ekspertas taip pat primena, kad dūmų detektoriai yra viena efektyviausių priemonių, galinčių išgelbėti gyvybę ir turtą gaisro atveju. Jie apie pavojų perspėja dar ankstyvoje gaisro stadijoje, kai liepsnos nespėjo išplisti.
„Dūmų detektoriaus įrengimas nereikalauja specialių žinių ar meistro pagalbos – dauguma modelių pritvirtinami prie lubų per kelias minutes. Jų kaina prekybos vietose prasideda nuo kelių eurų. Todėl tai – bene mažiausios investicijos reikalaujanti saugumo priemonė namuose. Svarbu nepamiršti reguliariai patikrinti, ar detektorius veikia, ir kasmet pakeisti jo baterijas“, – sako A. Juodeikis.
Nors šildymo sistemų priežiūra ir kitos prevencinės priemonės leidžia reikšmingai sumažinti gaisro riziką, visiškai jos eliminuoti neįmanoma. Todėl kartu su saugumo priemonėmis verta pasirūpinti ir pastato, namų turto bei civilinės atsakomybės draudimu.
„Gaisro padariniai dažnai neapsiriboja vien tik būsto sienomis, tad svarbu pasirūpinti, kad būtų apdraustas ir namų turtas. Gaisro metu neretai sunaikinami baldai, buitinė technika, elektronika ir kiti vertingi daiktai. Jei dėl jūsų namuose kilusio gaisro nukentėtų ir kaimynų turtas, pagal civilinę atsakomybę žalą tektų atlyginti jums. Tokiais atvejais tretiesiems asmenims padarytus nuostolius padengia civilinės atsakomybės draudimas“, – sako draudiko atstovas.
About the Author
