Vis daugiau Lietuvos sodų ir viešųjų želdynų prižiūrėtojų renkasi kapiliarinį drėkinimą – technologiją, kuri vandenį tiekia tiesiai į augalo šaknų zoną ir leidžia užauginti vešlius gėlynus bei sveikas gyvatvores gerokai mažesnėmis vandens sąnaudomis. Apie tai, kaip veikia ši sistema ir kodėl, renkantis įrangą, verta atkreipti dėmesį į gamintoją, pasakoja ilgametis kraštovaizdžio priežiūros specialistas, „Laistymas.lt” ir Sodo.lt” įkūrėjas Ramūnas Rederis.
Pasak R. Rederio, Lietuvoje šis būdas kartais vadinamas ir lašeliniu laistymu (vertinys iš angliško žodžio „drip”), tačiau terminas „kapiliarinis” tiksliau atspindi sistemos esmę – vanduo tiekiamas tiesiai į augalo kapiliarines šaknis, per kurias augalas pasisavina vandenį, deguonį ir trąšas. Prie kiekvienos vamzdelio skylutės įrengti specialūs labirintai vandenį išleidžia ne stipria srove, o lėtai ir tolygiai, todėl per vieną emiterį per valandą prasisunkia vos apie 1–2 litrus vandens.
Specialistas dalinasi, kad kokybiška kapiliarinio drėkinimo sistema per 100 metrų vamzdelio gali užtikrinti iki 90 proc. tikslumą – tai reiškia, kad augalai linijos pradžioje ir jos gale gauna praktiškai vienodą vandens kiekį.
„Didžiausia klaida, kurią matau žmonių soduose, – manymas, kad laistymas iš viršaus yra pakankamas. Iš tiesų augalo šaknys evoliuciškai pritaikytos maistines medžiagas pasiimti iš konkrečios zonos dirvoje, ir būtent ten kapiliarinis drėkinimas vandenį ir nuveda – tiksliai, lėtai ir be nuostolių”, – sako ekspertas.
Skirtingai nei laistant iš viršaus, kai dalis vandens paviršiumi nubėga arba išgaruoja, kapiliarinis drėkinimas vandenį nukreipia tiesiai į šaknų zoną, pabrėžia R. Rederis. Jo teigimu, lėtas laistymo būdas taip pat nespaudžia ir nesuplukdo dirvožemio – jis išlieka purus, pralaidus orui ir deguoniui. Vamzdeliai lengvai paslepiami po mulču ar tarp augalų stiebų, todėl nekeičia gėlyno ar gyvatvorės estetinio vaizdo.
Kadangi drėkinama tik dirva, o ne lapai ar žiedai, augalai apsaugomi nuo saulės nudegimų ir drėgmės sukeliamų grybelinių ligų. Sistema ypač pasiteisina tankiuose želdynuose, tokiuose kaip gyvatvorės, kur purškiamas vanduo dažnai neprasiskverbia pro tankią lapiją.
„Gyvatvorėms ir tankiai sodintiems gėlynams kapiliarinis drėkinimas tiesiog neturi alternatyvos – purkštuvas tankios lapijos nepramuša, o kapiliarinis vamzdelis vandenį atveda ten, kur jo reikia, nepriklausomai nuo to, kiek tankus yra želdynas”, – aiškina specialistas.
Vis dėlto, R. Rederis atkreipia dėmesį, kad ne visos kapiliarinio drėkinimo sistemos yra vienodos kokybės. Pasak jo, pigesni analogai dažnai lašina netolygiai – linijos pradžioje per stipriai, o gale augalai lieka sausi. Todėl, pasak specialisto, svarbu atkreipti dėmesį į vamzdelio sienelės storį: profesionaliam naudojimui rekomenduojama rinktis ne plonesnes nei 1 mm sienelės vamzdelius, nes plonesni gali lūžti ar užsilenkti montavimo metu arba judant gruntui, taip visiškai užblokuodami vandens tekėjimą į dalį gėlyno ar gyvatvorės.
Specialisto patirtimi, rinkoje išsiskiria „Rain Bird XFS” kapiliarinis vamzdelis su patentuota „Copper Shield™” technologija – prie kiekvienos skylutės įmontuota vario juostelė natūraliai atbaido augalų šaknis, todėl jos neįauga į emiterį ir neužkemša sistemos. Tai leidžia vamzdelį saugiai montuoti po žeme ar storu mulčio sluoksniu, nesibaiminant, kad šaknys ilgainiui pažeis drėkinimo sistemą. Šio vamzdelio sienelės storis siekia apie 1,2 mm.
„Sodo.lt” ir „Laistymas.lt” specializuojasi kraštovaizdžio priežiūros ir drėkinimo sistemų srityje, konsultuoja bei įrengia kapiliarinio ir kitokio drėkinimo sprendimus gėlynams, gyvatvorėms ir viešiesiems želdynams visoje Lietuvoje.
About the Author
