Sprendimą pasitraukti iš antros pensijų pakopos jau priėmė šimtai tūkstančių gyventojų, tačiau tikrasis iššūkis prasideda tuomet, kai sprendžiama, kaip efektyviai panaudoti atsiimtas lėšas. Finansų ekspertai įspėja: kol milijardai eurų guli einamosiose sąskaitose, o dalis lėšų išleidžiama spontaniškiems pirkiniams, infliacija nenumaldomai mažina realią šių santaupų vertę.
Dauguma atsiimtų lėšų lieka sąskaitose
Lietuvos banko duomenimis, po pirmosios pasitraukimo iš antros pensijų pakopos bangos sistemą paliko apie 550 tūkst. gyventojų. Iš atsiimtų lėšų apie 80 mln. eurų buvo panaudota išankstiniam vartojimo ir būsto paskolų grąžinimui, o apie 450 mln. eurų – išgryninta. Visgi didžioji dalis pinigų – net 2,06 mlrd. eurų – liko gyventojų sąskaitose bankuose ir kredito unijose. Lietuvos bankas taip pat skelbė, kad balandžio mėnesį, gyventojams atsiėmus antros pensijų pakopos lėšas, namų ūkių indėlių likutis padidėjo daugiau kaip 2,2 mlrd. eurų.
Birželio 30-ąją baigėsi antrasis ketvirtis, per kurį gyventojai galėjo priimti sprendimą dėl pasitraukimo iš antros pensijų pakopos. Nors šįkart fiksuotas lėtesnis pasitraukimo tempas – pasitraukė daugiau nei 115 tūkst. žmonių ir išmokėta 672,4 mln. eurų, fiksuojami kiti įdomūs reiškiniai. Pirmąjį savaitgalį po lėšų išmokėjimo prekybininkai skaičiavo kone 40 proc. išaugusius elektronikos, buitinės technikos pardavimus. Tai, kelia klausimą, ar gyventojai tikrai turi ilgalaikį planą kaip elgtis su šiais pinigais?
Neįdarbintos lėšos kasdien praranda vertę
Kol kas didžioji dalis gyventojų atsiimtas lėšas renkasi laikyti einamosiose sąskaitose, nors prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks apie 5,5 proc. Tai reiškia, kad nenaudojamos ir neinvestuojamos lėšos palaipsniui praranda perkamąją galią, o kartu neišnaudojamas ir sudėtinių palūkanų efektas. Ilgainiui tai lemia ne tik mažėjančią sukauptos sumos vertę, bet ir potencialią grąžą, kuri, investuojant, galėtų būti uždirbta per ateinančius metus ar dešimtmečius.
„Vien lėšų atsiėmimas iš antros pensijų pakopos nėra finansinis tikslas – svarbiausia, kas su tais pinigais vyksta po to. Kol kas stebime du kraštutinumus: arba pinigai tiesiog laikomi sąskaitose, arba skubama juos išleisti stambiems buities pirkiniams ir turimų įsiskolinimų padengimui. Kiekvienas mėnuo, kai santaupos pasyviai laikomos einamojoje sąskaitoje, reiškia prarastą galimybę bent iš dalies kompensuoti infliacijos poveikį“, – atkreipė dėmesį Jungtinės centrinės kredito unijos Verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis.
Nuo ko pradėti investuoti?
Gyventojams, kurie nenori prisiimti didelės rizikos akcijų rinkose ar ETF fonduose, ekspertai rekomenduoja pasidairyti į aiškią ir prognozuojamą grąžą generuojančius įrankius. Vienas iš paprasčiausių investavimo sprendimų pradiniame etape – terminuotieji indėliai. Šis investavimo instrumentas išsiskiria tuo, kad grąža yra žinoma iš anksto ir nepriklauso nuo finansų rinkų svyravimų. Nors šis instrumentas paprastai neužtikrina tokio pelningumo kaip rizikingesnės investicijos, būtent garantuota grąža ir kapitalo saugumas šiandien tampa pagrindiniu jo privalumu. Be to, gyventojų indėliai bankuose ir kredito unijose yra apdrausti valstybės iki 100 tūkst. eurų.
„Svarbiausia – pinigų įdarbinimo strategija. Terminuotieji indėliai gali tapti puikia diversifikacijos dalimi, leidžiančia saugiai išlaikyti pinigų vertę, kol asmuo priims tolimesnius investicinius sprendimus. Ieškant palankiausių sąlygų, verta pasidairyti plačiau, pavyzdžiui, kai kurios kredito unijos savo naujiems nariams siūlo net 4 procentus siekiančias metines palūkanas, o tai jau leidžia pastebimai sušvelninti infliacijos poveikį“, – apibendrino R. Kutelis.
About the Author
