Atlikėja Aurelija Savickaitė pristato naujausią kūrinį „Dilgėlė“. „Tai daina apie savęs priėmimą, vidinę laisvę ir drąsą nebesaugoti savęs nuo gyvenimo“, – paaiškina ji.
„Ilgą laiką savęs nepriėmiau ir bijojau siekti to, apie ką taip svajojo mažoji Aurelija. Galiausiai supratau, kad pati sau turiu būti geriausia draugė – pasirūpinti mažąja savimi, ja tikėti ir stengtis dėl mūsų abiejų svajonių“, – sako A. Savickaitė.
Šią vidinę kelionę atlikėja įkūnijo ritmingoje popmuzikos dainoje ir pirmajame savo vaizdo klipe. „Dilgėlė“ gimė dar praėjusių metų liepą, atlikėjai kelioms savaitėms išvykus į kaimą ir atsitraukus nuo miesto šurmulio bei nuolatinio skubėjimo.
Nors Aurelija užaugo Vilniuje, vaikystės vasaras leisdavo kaime. Būtent ten, kur po daugelio metų pradėjo kurti „Dilgėlę“, jai nutiko ir vienas ryškiausių vaikystės nuotykių. Būdama penkerių ji išbėgo per pievą ir stipriai nusidilgino kojas, dar nė nenutuokdama, kas jos laukia. Grįžusi namo išgirdo mamą sakant: „Na štai, dabar jau susipažinai su dilgėlėmis.“
„Šį prisiminimą su daina susiejau tik prieš jos išleidimą, tačiau jis labai tiksliai atspindi kūrinio prasmę. Visi bijome „nusidilginti“ – suklysti, rizikuoti, būti nesuprasti ar sulaukti kritikos. Tačiau tokios patirtys mus augina, o jas išgyvenę suprantame, kad kitą kartą nebebus taip baisu“, – pasakoja atlikėja.
Dainoje skambantys žodžiai „dilgėlės nebesisaugo“ reiškia sprendimą nebeleisti baimei valdyti savo pasirinkimų. Tai drąsa siekti troškimų net tada, kai nežinai, kaip viskas baigsis. Dainą Aurelija pradėjo kurti viena, o vėliau ją užbaigė kartu su atlikėja ir dainų autore Elena Jurgaityte. Kūrinį prodiusavo Dovydas Lazdinis. „Dilgėlė“ tęsia ankstesniame A. Savickaitės kūrinyje „Tavo akys“ pradėtą svajingos ir emocionalios popmuzikos kryptį.
Nuo pat pradžių atlikėja dainą matė labai vizualiai. Gamtos, vasaros ir vaikystės motyvai paskatino išpildyti dar vieną svajonę – sukurti pirmąjį vaizdo klipą.
„Šiai dainai norėjosi suteikti vizualinį kūną. Joje jaučiau vasarą, gamtą, judėjimą ir laisvę, todėl supratau, kad būtent su ja noriu įgyvendinti savo svajonę išleisti klipą“, – sako A. Savickaitė.
Klipo scenarijų parašė, jį režisavo ir prodiusavo Viltė Vitkauskaitė. Prie filmavimo prisidėjo maždaug dvidešimties žmonių komanda, o mažąją Aurelijos versiją įkūnijo aktorė Kotryna Valančiūtė. Nors tai buvo pirmasis tokio masto atlikėjos filmavimas, aikštelėje ji jautėsi ramiai ir užtikrintai.
„Atrodė, lyg visą komandą būčiau pažinojusi jau anksčiau. Viltė manimi labai pasitikėjo, o visi aplinkui leido jaustis saugiai ir visiškai atsiduoti kuriamai istorijai“, – prisimena ji.
Klipe atlikėja atvyksta į apleistus namus, simbolizuojančius jos vaikystės pasaulį. Tarp senų daiktų ji išvysta tolstantį vaiko siluetą ir mėgina jį pasivyti, tačiau mergaitė vis nutolsta. Tik Aurelijai nustojus bėgti, ji pati priartėja ir švelniai ją paliečia. Ši akimirka simbolizuoja savęs priėmimą tokio, koks esi.
„Norėčiau, kad paklausę šios dainos žmonės pajustų daugiau pasitikėjimo savimi, vidinės laisvės ir drąsos siekti savo troškimų. Gyvenimo nereikia praeiti nuolat saugantis – kartais turime leisti sau rizikuoti, suklysti ir vis tiek eiti pirmyn“, – sako atlikėja.
About the Author
