Klaipėdos universitetas (KU) siekia tapti pirmąja akademine institucija Lietuvoje, įsigijusia tokio technologinio lygio humanoidinį robotą. Planuojama, kad „Unitree H2“ papildys universitete kuriamą robotikos ir dirbtinio intelekto infrastruktūrą, kuriai per pastaruosius metus jau skirta daugiau kaip 600 tūkst. Eur.
Prie projekto prisideda ir KU alumnas, „Civinity“ įkūrėjas bei valdybos pirmininkas Deividas Jacka, skyręs 10 tūkst. Eur Klaipėdos universiteto Ateities paramos fondui. Bendra planuojama humanoidinio roboto įsigijimo vertė siekia apie 80 tūkst. Eur.
Universiteto teigimu, naujas robotas leistų žengti į kitą robotikos tyrimų etapą – dirbtinio intelekto algoritmus bandyti ne tik skaitmeniniuose modeliuose ar laboratorinėse sistemose, bet ir fizinėje, žmogui pritaikytoje aplinkoje.
„Universitetų ir verslo partnerystė daugiausia vertės sukuria tada, kai studentai ir mokslininkai gali dirbti su technologijomis, kurios sparčiai artėja prie praktinio pritaikymo. Man, kaip Klaipėdos universiteto alumnui, svarbu, kad tokios kompetencijos augtų ir Klaipėdoje. Tai investicija į žmones, regiono ambiciją ir sprendimus, kuriuos vėliau galės pritaikyti verslas“, – sako D. Jacka.
Nuo laboratorijos – į realią aplinką
Klaipėdos universitete robotika plėtojama kaip studijas, mokslinius tyrimus ir taikomuosius projektus jungianti kryptis. Universiteto robotikos laboratorijoje jau naudojami „Fanuc“ kolaboratyviniai robotai, ABB manipuliatorius, „Dobot“ ir SCARA tipo sistemos. Artimiausiu metu ją papildys Delta tipo robotas ir jau užsakytas mobilus hibridinis robotas „Unitree Go2-W“.
Dabartinė įranga gerai tinka gamybos linijoms, sandėliavimui ar kitoms iš anksto apibrėžtoms operacijoms. Tačiau realiame pasaulyje – uosto teritorijoje, laive, statybvietėje, energetikos objekte ar viešojoje erdvėje – sąlygos dažnai nėra taip lengvai prognozuojamos. Tenka judėti nelygiu paviršiumi, lipti laiptais, apeiti kliūtis, naudoti žmogui skirtus įrankius.
Būtent tokioms užduotims būtų pasitelkiamas humanoidinis robotas. Jis galėtų veikti aplinkoje, kuri iš esmės sukurta žmogui, o ne specialiai robotizuotai sistemai.
„Iki šiol galėjome kurti ir tikrinti pažangius algoritmus, tačiau trūko fizinio „vykdytojo“, galinčio veikti nenuspėjamomis sąlygomis. Humanoidas leistų tirti ne idealų modelį, o tikrą pasaulį – su netikslumais, trikdžiais ir nuolat besikeičiančia aplinka“, – sako KU Informatikos ir statistikos katedros vedėjas doc. dr. Mindaugas Kurmis.
Jo teigimu, humanoidas ir mobilusis robotas „Go2-W“ galėtų veikti kaip viena sistema. Mobilus robotas greitai apžiūrėtų didelę teritoriją, rinktų duomenis ir aptiktų problemą, o humanoidas galėtų būti pasitelkiamas sudėtingesniam fiziniam veiksmui atlikti.
Klaipėdos regionui – praktinė technologijų laboratorija
Klaipėdos regionui tokia įranga aktuali dėl uosto, laivybos, energetikos, gamybos ir logistikos sektorių. Robotai galėtų būti naudojami infrastruktūros patikrai, darbui pavojingose zonose, sudėtingose pramoninėse erdvėse ar ten, kur žmogui patekti nesaugu arba neefektyvu.
KU jau įgyvendina projektus, rodančius, kaip robotika gali spręsti konkrečias visuomenės ir verslo problemas. Bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto ligonine kuriamas mobilus robotas patalpoms dezinfekuoti 222 nanometrų UVC spinduliuote. Technologija orientuota į kovą su antibiotikams atspariais mikroorganizmais ir infekcijų kontrolę gydymo bei kitose viešosiose erdvėse.
Ateityje panašios sistemos galėtų būti taikomos ir ekstremaliųjų situacijų valdymui, paieškos bei gelbėjimo operacijoms, infrastruktūros patikrai ar darbui aplinkose, kuriose žmogui būti pavojinga.
Universitetas taip pat planuoja tirti žmogaus ir roboto sąveiką, autonominių sistemų kūrimą, robotų mokymąsi iš realios patirties ir nuotolinį valdymą virtualiosios realybės priemonėmis. Tai leistų operatoriui robotą valdyti iš saugios vietos, kai užduotis atliekama pavojingoje ar sunkiai pasiekiamoje aplinkoje.
Studentams – ne tik algoritmas, o visa sistema
Universiteto vertinimu, didžiausia projekto nauda studijoms būtų galimybė studentams dalyvauti visame technologijos kūrimo cikle. Jie dirbtų ne tik su programiniu kodu ar simuliacijomis, bet ir su jutikliais, valdymu, mechanika, dirbtiniu intelektu bei realiomis užduotimis.
„Šiandien rinkai reikia specialistų, kurie geba ne tik programuoti atskirą algoritmą, bet ir sukurti veikiančią sistemą – nuo idėjos iki jos išbandymo realioje aplinkoje. Humanoidinis robotas leistų studentams įgyti būtent tokios patirties“, – teigia M. Kurmis.
KU Ateities paramos fondo vadovas Vytautas Adomaitis pabrėžia, kad verslo ir alumnų įsitraukimas tokiuose projektuose leidžia universitetui greičiau kurti tyrimams ir studijoms reikalingą infrastruktūrą.
„Universitete jau turime kompetencijų, idėjų, laboratorinę įrangą ir solidžią technologinę bazę. Fondo rėmėjų parama padeda žengti sparčiau – tyrimams reikalingą įrangą paversti realybe. Tikimės, kad šis sprendimas paskatins prisidėti ir kitas įmones, nes moderni įranga prisideda prie studijų kokybės ir padeda profesionaliau paruošti studentus darbo rinkai, – sako V. Adomaitis.
Humanoido įsigijimas taptų nuosekliu žingsniu stiprinant jau plėtojamą KU robotikos veiklą. Jis sujungtų jau turimą skaičiavimo infrastruktūrą, laboratorijos robotus, studentų ir mokslininkų kompetencijas bei taikomuosius projektus. Universitetas taip galėtų perkelti tyrimus iš simuliacijų į uosto, pramonės, medicinos ir viešųjų paslaugų aplinką – ten, kur technologijos vertę patikrina ne laboratorinė demonstracija, o išspręsta reali problema.
About the Author
