Regėjimas kataraktos atveju prastėja palaipsniui ir žmogus tiesiog pripranta – ima skaityti ryškesnėje šviesoje, vengia vairuoti sutemus, sėdasi arčiau televizoriaus, dažniau keičia akinius. Vis dar nemažai žmonių mano, kad operaciją reikia atlikti tada, kai katarakta visiškai subręs, bet ką sako akių mikrochirurgų patirtis?
Anot akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojo mikrochirurgo Vaido Vildos, akių chirurgija per pastaruosius dešimtmečius labai pasikeitė. Tobulėjant technologijoms, keitėsi ne tik operacijų tikslumas ir saugumas, bet ir požiūris į tai, kada jas reikėtų atlikti.
„Šiandien sprendimas operuoti kataraktą dažniausiai priimamas ne pagal tai, kiek metų ji vystosi, o pagal tai, kiek sudrumstėjęs akies lęšiukas ir kaip šie regėjimo pokyčiai veikia žmogaus gyvenimo kokybę“, – teigia V. Vilda.
Kodėl anksčiau buvo rekomenduojama laukti?
Posakis, kad katarakta turi subręsti, atsirado ne be priežasties. Dar prieš kelis dešimtmečius gydytojai dažniau rekomenduodavo palaukti. Tuo metu naudotos operacijų technologijos buvo kitokios, o stipriau sudrumstėjusį lęšiuką pašalinti tam tikrais atvejais būdavo paprasčiau.
„Šiandien situacija pasikeitusi iš esmės. Moderni kataraktos chirurgija tapo viena tiksliausių ir dažniausiai atliekamų planinių operacijų pasaulyje. Tobulėjant diagnostikai, operacinei įrangai ir dirbtiniams intraokuliniams lęšiams, sprendimas operuoti nebėra siejamas su tuo, ar katarakta jau pakankamai pažengusi“, – patirtimi dalijasi mikrochirurgas.
Anot V. Vildos, priešingai – pernelyg ilgas laukimas ne tik toliau blogina žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir kai kuriais atvejais gali apsunkinti pačią operaciją.
„Jeigu žmogus nebejaučia gyvenimo komforto dėl prasto matymo, nėra jokios priežasties laukti vien todėl, kad kažkada taip buvo įprasta. Šiandien siekiame padėti pacientui susigrąžinti gerą regėjimą tada, kai jam jo labiausiai reikia“, – teigia specialistas.
Kokie požymiai rodo, kad verta registruotis konsultacijai?
Daugelis įsivaizduoja, kad katarakta reiškia beveik aklumą, tačiau pirmieji požymiai dažniausiai būna subtilesni.
„Vienas dažniausių simptomų – lyg pro lengvą rūką matomas vaizdas. Žmogui atrodo, kad akiniai tiesiog nešvarūs, tačiau juos nuvalius, vaizdas nepasikeičia. Kiti pastebi, kad ryškios šviesos pradeda akinti stipriau nei anksčiau, sunkiau vairuoti lietingą vakarą, o priešpriešiais važiuojančių automobilių žibintai sukelia nemalonų akinimą“, – simptomus vardija V. Vilda.
Anot jo, taip pat gali būti sunkiau skaityti smulkų tekstą, reikia vis daugiau šviesos namuose, spalvos atrodo blankesnės, o akinių receptą tenka tikslinti vis dažniau.
„Jeigu žmogus pradeda riboti savo veiklas dėl regėjimo, tai jau yra pakankama priežastis kreiptis į akių gydytoją. Nebūtina laukti, kol matymas taps labai prastas,“ – teigia mikrochirurgas.
Katarakta veikia ne tik akis
Regėjimas yra vienas svarbiausių pojūčių, todėl jo prastėjimas paliečia gerokai daugiau nei gebėjimą perskaityti laikraštį.
„Prasčiau matantis žmogus dažniau atsisako vairuoti, rečiau išvyksta iš namų, mažiau juda, tampa mažiau savarankiškas, padidėja griuvimų ir traumų rizika, o kartu neigiamai veikiama emocinė savijauta bei pasitikėjimas savimi“, – pastebi V. Vilda.
Mikrochirurgo teigimu, nemažai pacientų tik po operacijos supranta, kiek daug kasdienių nepatogumų buvo pradėję laikyti norma.
„Dažnai girdime: „jei būčiau žinojęs, kad rezultatas bus toks geras, būčiau operavęsis gerokai anksčiau“. Žmogus su laiku pripranta prie prastesnio matymo ir net nepastebi, kiek daug galimybių jis jau buvo praradęs“, – pacientų patirtimi dalijasi specialistas.
Kada iš tiesų laikas operacijai?
Vieno atsakymo nėra. Nėra nei konkretaus amžiaus, nei tam tikro regėjimo aštrumo, nuo kurio operacija tampa privaloma.
„Žmogui, kuris kasdien vairuoja, dirba tikslų darbą ar daug laiko praleidžia prie kompiuterio, net ir nedidelis regėjimo pablogėjimas gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę. O kitam pacientui panašūs pokyčiai kasdienybėje gali kelti mažiau nepatogumų“, – teigia V. Vilda.
Anot mikrochirurgo, sprendimas visada priimamas individualiai – įvertinus ne tik akies ir sveikatos būklę, bet ir žmogaus poreikius, profesiją, pomėgius bei lūkesčius.
„Svarbiausias klausimas – ar katarakta jau riboja jūsų gyvenimą. Jeigu dėl regėjimo atsisakote veiklų, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, tikėtina, kad atėjo metas pasikalbėti apie operaciją. Kuo anksčiau žmogus susigrąžina gerą regėjimą, tuo ilgiau jis gali mėgautis visaverčiu ir aktyviu gyvenimu“, – apibendrina V. Vilda.
About the Author
