Lietuvos paštas kreipėsi į teismą dėl Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) universaliosios pašto paslaugos (UPP) nuostolių kompensavimo praktikos taikymo. Lietuvos pašto vertinimu, metodika bei jos taikymas neatitinka Pašto įstatymo ir Europos Sąjungos teisės reikalavimų bei neužtikrina aiškaus, nuoseklaus ir prognozuojamo valstybės įpareigotosios UPP finansavimo.
Dėl skirtingos ir nesąžiningos metodikos taikymo praktikos per pastaruosius trejus metus Lietuvos paštui nebuvo kompensuota beveik 8 mln. eurų patirtų UPP nuostolių. Vien per 2024 metus bendrovė patyrė 5,16 mln. eurų nuostolį, tačiau RRT nusprendė kompensuoti tik 3,5 mln. eurų, t. y. beveik trečdaliu mažiau.
Lietuvos pašto teigimu, didžiausią neapibrėžtumą kelia tai, kad metodika neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be to, tos pačios sąnaudos RRT vienais metais pripažįstamos pagrįstomis, o kitais vertinamos kaip nepagrįstos. Lietuvos paštas ne kartą inicijavo diskusijas su RRT, siekdamas sutarti dėl aiškios, sąžiningos metodikos, užtikrinančios tvarų ir teisės aktus atitinkantį nuostolių kompensavimo mechanizmą. Tačiau RRT nesutiko su susiklosčiusios situacijos ydingumu, todėl bendrovė nusprendė savo poziciją ginti teisme.
Šios bylos baigtis svarbi ne tik Lietuvos paštui. Ji gali suformuoti aiškesnę praktiką, kaip turi būti kompensuojami valstybės įpareigotosios UPP nuostoliai. Tai ypač aktualu artimiausiais metais, kai Lietuvos paštas privalės įgyvendinti reikšmingas investicijas – pritaikyti visus pašto skyrius ir paštomatus asmenims su negalia, per kuriuos bus teikiama ir UPP paslauga, užtikrinti UPP paslaugai keliamus kokybės standartus bei įgyvendinti kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus.
