Vasaros audros ir liūtys Lietuvoje kartais primena netikėtą kiemo perkraustymą: po stipresnio vėjo batutai nusileidžia kaimynų sklypuose, baseinai pakeičia adresą, o lauko baldai leidžiasi į neplanuotas keliones. Kartais lietus būna toks dosnus, kad per keliolika minučių terasą paverčia baseinu, o kiemo takelius – Veneciją primenančiais kanalais. Nors tokios istorijos dažnai skamba linksmai, draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad intensyvios liūtys ir audros vis dažniau palieka pėdsakų ne tik kiemuose, bet ir namų viduje.
„Anksčiau tokių ekstremalių reiškinių būdavo gerokai mažiau. Dabar matome, kad bent viena didesnė vasaros audra jau tampa kone neišvengiama sezono dalimi. Tai atsispindi ir žalų statistikoje – pernai registravome daugiau kaip 1,3 tūkst. su audromis ir liūtimis susijusių žalų, kai 2023 metais jų buvo kiek daugiau nei 800“, – sako BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Vanduo vis dažniau pasiekia namų vidų
Jei anksčiau po audrų gyventojai pirmiausia žvalgydavosi į stogą, šiandien vis dažniau tenka pažvelgti į lubas svetainėje ar miegamajame. BTA duomenimis, per pastaruosius metus būtent vidaus užliejimai tapo dažniausiai registruojamu žalų tipu.
2023 metais dažniausiai buvo fiksuojami stogų, stogo dangų, lietvamzdžių ir latakų pažeidimai, tačiau jau 2024 m. pirmą vietą užėmė užlietos lubos, sienos ir grindys. Ši tendencija išliko ir šiemet.
„Dažniausiai po smarkaus lietaus gyventojai kreipiasi dėl vandens prasiskverbimo į patalpas. Nukenčia lubos, sienos, grindys, parketas ar laminatas, taip pat apgadinami baldai. Taip pat dažnai registruojame stogų, lietvamzdžių ir latakų pažeidimus. Labai dažnas scenarijus – audros metu apgadinamas stogas, o vėliau per atsiradusias angas vanduo patenka į gyvenamąsias patalpas“, – pasakoja K. E. Karpova.
Pasak jos, daugeliu atvejų problemų sukelia ne ilgas lietus, o itin intensyvi liūtis. Vanduo tiesiog nespėja pasišalinti ir pradeda ieškoti kitų kelių – per konstrukcijų sujungimus, langų sandūras ar rūsių prieigas.
Audra nusprendžia pertvarkyti kiemą
Nors dažniausiai kalbama apie užlietus rūsius ar apgadintą apdailą, draudikų praktikoje netrūksta istorijų, kurios primena, kad gamta turi ir savitą humoro jausmą.
„Kiemuose skrydžių sezoną netikėtai pradeda batutai. Ne vienu atveju stiprus vėjas juos sulankstė arba nupūtė į kaimyninius sklypus. Kartą nuo tvirtinimų nutrauktos metalinės sūpynės atsitrenkė į namo vitrininį langą ir jį suskaldė“, – dalijasi K. E. Karpova.
Ji priduria, kad audrų metu kelionių pasitaiko ir didesniems objektams: „Vienam klientui po audros teko ieškoti net garažo – metalinis statinys buvo atplėštas nuo pamatų, nuneštas maždaug 50 metrų ir visiškai deformuotas. Taip pat liūties metu pakeltas karkasinis baseinas nusileido kaimyno sklype, o kitais atvejais vėjas sugebėjo išjudinti net sunkias keramines „Kamado“ tipo kepsnines ar kubilų dangčius.“
Vanduo mėgsta vietas, kurių nepastebime
Pasak ekspertės, nemaža dalis žalų prasideda nuo visai nedidelių problemų. Užsikimšęs latakas, seniau atsiradęs stogo pažeidimas ar prastesnis konstrukcijų sandarumas ilgą laiką gali nesukelti jokių rūpesčių, kol vieną dieną jų neišryškina stipresnė liūtis.
Tarp dažniausiai nukenčiančių vietų išlieka ne tik stogai ir vidaus apdaila, bet ir rūsiai, garažai, balkonai, terasos, šiltnamiai bei įvairūs kiemo statiniai.
„Gyventojai prieš sezoną dažnai nepatikrina lietvamzdžių, latakų ar stogo būklės, nepritvirtina lauko baldų, batutų, šiltnamių ar pavėsinių, ilgam laikui lauke palieka vejos robotus, kurie skęsta balose. O po audros svarbiausia nedelsti – užfiksuoti žalą, sustabdyti tolesnį vandens patekimą ir apsaugoti turtą nuo papildomo gadinimo“, – primena K. E. Karpova.
Nors lietuviškos vasaros tampa vis mažiau nuspėjamos, draudikai pastebi, kad didžiausius nuostolius dažniausiai lemia ne pati audra, o nepakankamas pasirengimas jai. Kartais užtenka išvalyto latako, sutvirtinto batuto, laiku pastebėto stogo pažeidimo ar vejos roboto pernešimo į garažą, kad vasaros lietus liktų tik trumpu nuotykiu už lango, o ne ilgu remonto projektu namuose.
