Skip to content
July 28, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Kai baseinas išvyksta į kaimynų kiemus: netikėčiausios vasaros audrų istorijos

asd July 28, 2026 4 minutes read
Kai baseinas išvyksta į kaimynų kiemus: netikėčiausios vasaros audrų istorijos

Vasaros audros ir liūtys Lietuvoje kartais primena netikėtą kiemo perkraustymą: po stipresnio vėjo batutai nusileidžia kaimynų sklypuose, baseinai pakeičia adresą, o lauko baldai leidžiasi į neplanuotas keliones. Kartais lietus būna toks dosnus, kad per keliolika minučių terasą paverčia baseinu, o kiemo takelius – Veneciją primenančiais kanalais. Nors tokios istorijos dažnai skamba linksmai, draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad intensyvios liūtys ir audros vis dažniau palieka pėdsakų ne tik kiemuose, bet ir namų viduje.

„Anksčiau tokių ekstremalių reiškinių būdavo gerokai mažiau. Dabar matome, kad bent viena didesnė vasaros audra jau tampa kone neišvengiama sezono dalimi. Tai atsispindi ir žalų statistikoje – pernai registravome daugiau kaip 1,3 tūkst. su audromis ir liūtimis susijusių žalų, kai 2023 metais jų buvo kiek daugiau nei 800“, – sako BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.

Vanduo vis dažniau pasiekia namų vidų

Jei anksčiau po audrų gyventojai pirmiausia žvalgydavosi į stogą, šiandien vis dažniau tenka pažvelgti į lubas svetainėje ar miegamajame. BTA duomenimis, per pastaruosius metus būtent vidaus užliejimai tapo dažniausiai registruojamu žalų tipu.

2023 metais dažniausiai buvo fiksuojami stogų, stogo dangų, lietvamzdžių ir latakų pažeidimai, tačiau jau 2024 m. pirmą vietą užėmė užlietos lubos, sienos ir grindys. Ši tendencija išliko ir šiemet.

„Dažniausiai po smarkaus lietaus gyventojai kreipiasi dėl vandens prasiskverbimo į patalpas. Nukenčia lubos, sienos, grindys, parketas ar laminatas, taip pat apgadinami baldai. Taip pat dažnai registruojame stogų, lietvamzdžių ir latakų pažeidimus. Labai dažnas scenarijus – audros metu apgadinamas stogas, o vėliau per atsiradusias angas vanduo patenka į gyvenamąsias patalpas“, – pasakoja K. E. Karpova.

Pasak jos, daugeliu atvejų problemų sukelia ne ilgas lietus, o itin intensyvi liūtis. Vanduo tiesiog nespėja pasišalinti ir pradeda ieškoti kitų kelių – per konstrukcijų sujungimus, langų sandūras ar rūsių prieigas.

Audra nusprendžia pertvarkyti kiemą

Nors dažniausiai kalbama apie užlietus rūsius ar apgadintą apdailą, draudikų praktikoje netrūksta istorijų, kurios primena, kad gamta turi ir savitą humoro jausmą.

„Kiemuose skrydžių sezoną netikėtai pradeda batutai. Ne vienu atveju stiprus vėjas juos sulankstė arba nupūtė į kaimyninius sklypus. Kartą nuo tvirtinimų nutrauktos metalinės sūpynės atsitrenkė į namo vitrininį langą ir jį suskaldė“, – dalijasi K. E. Karpova.

Ji priduria, kad audrų metu kelionių pasitaiko ir didesniems objektams: „Vienam klientui po audros teko ieškoti net garažo – metalinis statinys buvo atplėštas nuo pamatų, nuneštas maždaug 50 metrų ir visiškai deformuotas. Taip pat liūties metu pakeltas karkasinis baseinas nusileido kaimyno sklype, o kitais atvejais vėjas sugebėjo išjudinti net sunkias keramines „Kamado“ tipo kepsnines ar kubilų dangčius.“

Vanduo mėgsta vietas, kurių nepastebime

Pasak ekspertės, nemaža dalis žalų prasideda nuo visai nedidelių problemų. Užsikimšęs latakas, seniau atsiradęs stogo pažeidimas ar prastesnis konstrukcijų sandarumas ilgą laiką gali nesukelti jokių rūpesčių, kol vieną dieną jų neišryškina stipresnė liūtis.

Tarp dažniausiai nukenčiančių vietų išlieka ne tik stogai ir vidaus apdaila, bet ir rūsiai, garažai, balkonai, terasos, šiltnamiai bei įvairūs kiemo statiniai.

„Gyventojai prieš sezoną dažnai nepatikrina lietvamzdžių, latakų ar stogo būklės, nepritvirtina lauko baldų, batutų, šiltnamių ar pavėsinių, ilgam laikui lauke palieka vejos robotus, kurie skęsta balose. O po audros svarbiausia nedelsti – užfiksuoti žalą, sustabdyti tolesnį vandens patekimą ir apsaugoti turtą nuo papildomo gadinimo“, – primena K. E. Karpova.

Nors lietuviškos vasaros tampa vis mažiau nuspėjamos, draudikai pastebi, kad didžiausius nuostolius dažniausiai lemia ne pati audra, o nepakankamas pasirengimas jai. Kartais užtenka išvalyto latako, sutvirtinto batuto, laiku pastebėto stogo pažeidimo ar vejos roboto pernešimo į garažą, kad vasaros lietus liktų tik trumpu nuotykiu už lango, o ne ilgu remonto projektu namuose.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Pramogos

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Startuolis „Draudykle“ pristato pirmą Lietuvoje personalizuotą draudimo asistentą
Next: Seimo nario Ž. Pavilionio pranešimas: parlamentaras kelia klausimus URM ministrui: ar dėl trumparegiškų nuolaidų Kinijai aukojame strateginius santykius su JAV?

Related News

Medžio drožėjų pleneras „Lietuviško ąžuolo pasaka“ sugrįžta į Viečiūnus
4 minutes read

Medžio drožėjų pleneras „Lietuviško ąžuolo pasaka“ sugrįžta į Viečiūnus

asd July 28, 2026 0
Vienas iš svarbesnių pastarojo meto Žeimelio įvykių –  sutvarkytas evangelikų liuteronų  bažnyčios stogas
5 minutes read

Vienas iš svarbesnių pastarojo meto Žeimelio įvykių – sutvarkytas evangelikų liuteronų bažnyčios stogas

asd July 28, 2026 0
„Vivace Vilnius“ 100-ajame koncerte grosianti Mūza Rubackytė: „Meno katarsis gali padėti išgyventi kataklizmus“
3 minutes read

„Vivace Vilnius“ 100-ajame koncerte grosianti Mūza Rubackytė: „Meno katarsis gali padėti išgyventi kataklizmus“

asd July 28, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Per daug pinigų sąskaitoje: patogu, bet nebūtinai protinga
    Per daug pinigų sąskaitoje: patogu, bet nebūtinai protinga
    Sekmadienio vakaras. Telefone – banko programėlė, o joje – 7 000 eurų. Krepšelyje – 140 eurų vertės pirkinys.
  • Paskelbta atranka į naujos kadencijos AB „Oro navigacija“ valdybą
    Paskelbta atranka į naujos kadencijos AB „Oro navigacija“ valdybą
    Susisiekimo ministerija pradeda AB „Oro navigacija“ valdybos narių atranką. Ieškomi trys nepriklausomi valdybos nariai ketverių metų kadencijai. „Visada
  • Vilniuje lankosi Japonijos gynybos ir technologijų verslai: aptartos partnerystės su Lietuva
    Vilniuje lankosi Japonijos gynybos ir technologijų verslai: aptartos partnerystės su Lietuva
    Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje lankėsi viena didžiausių Japonijos verslo delegacijų gynybos ir aukštųjų technologijų srityje. Su tokių įmonių,
  • „Pagrindinio veikėjo sindromas“: kaip mūsų kasdienius finansus veikia įvaizdžio ekonomika
    „Pagrindinio veikėjo sindromas“: kaip mūsų kasdienius finansus veikia įvaizdžio ekonomika
    Mūsų finansiniai sprendimai dar niekada taip nepriklausė nuo to, kaip atrodome kitų akyse. Socialiniai tinklai pakeitė ne tik
  • SEO vaidmuo dirbtinio intelekto eroje: ekspertas pataria, kaip atsidurti tarp „ChatGPT“ paieškos rezultatų
    SEO vaidmuo dirbtinio intelekto eroje: ekspertas pataria, kaip atsidurti tarp „ChatGPT“ paieškos rezultatų
    Šiuolaikiniai vartotojai esmingai keičia savo informacijos apie dominančias prekes ir paslaugas paieškos įpročius. Jeigu anksčiau verslai siekdavo žūtbūt

Jus sudomins

Per daug pinigų sąskaitoje: patogu, bet nebūtinai protinga
4 minutes read

Per daug pinigų sąskaitoje: patogu, bet nebūtinai protinga

asd July 28, 2026 0
Paskelbta atranka į naujos kadencijos AB „Oro navigacija“ valdybą
2 minutes read

Paskelbta atranka į naujos kadencijos AB „Oro navigacija“ valdybą

asd July 28, 2026 0
Vilniuje lankosi Japonijos gynybos ir technologijų verslai: aptartos partnerystės su Lietuva
2 minutes read

Vilniuje lankosi Japonijos gynybos ir technologijų verslai: aptartos partnerystės su Lietuva

asd July 28, 2026 0
„Pagrindinio veikėjo sindromas“: kaip mūsų kasdienius finansus veikia įvaizdžio ekonomika
3 minutes read

„Pagrindinio veikėjo sindromas“: kaip mūsų kasdienius finansus veikia įvaizdžio ekonomika

asd July 28, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}