Šiandien Korke (Airija) vykusiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės ministrų susitikime diskutuota, kokių pokyčių reikia, kad žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai taptų patrauklesni jaunajai kartai. 2017–2023 m. žuvininkystės sektoriuje sumažėjo jaunesnių nei 40 metų darbuotojų, o užimtumas akvakultūros sektoriuje, nors ir išliko stabilus, neaugo taip, kaip tikėtasi.
Lietuvos pozicija aiški – jaunus žmones į šiuos sektorius pritrauks tik tvariai valdomi žuvų ištekliai, saugios darbo sąlygos, paprastesnis reguliavimas ir pakankamas ES finansavimas.
Būtinos aiškios ir ilgalaikės perspektyvos
Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius susitikime pabrėžė, kad kartų kaita pirmiausia priklauso nuo tvarių žuvų išteklių ir prognozuojamų žvejybos galimybių.
„Jauni žmonės rinksis šį sektorių tik tuomet, jei matys jame realią ilgalaikę perspektyvą. Be pakankamų žuvų išteklių ir patikimų žvejybos galimybių vien finansinių paskatų nepakaks“, – sakė viceministras.
Tuo pačiu būtina paprastinti sektoriaus reguliavimą. Sudėtingos žvejybos kontrolės taisyklės, techniniai reikalavimai ir sunkiai įgyvendinamos ES paramos sąlygos didina administracinę naštą ir atgraso naujus sektoriaus dalyvius.
Saugesnis ir modernesnis sektorius
Lietuva atkreipė dėmesį į senstantį ES žvejybos laivyną. Pasenę laivai riboja veiklos efektyvumą ir ne visada leidžia užtikrinti šiuolaikinius saugos, darbo bei gyvenimo laive standartus. „ES taisyklės ir finansinė parama turi sudaryti realias galimybes investuoti į saugesnius, efektyvesnius ir aplinkos požiūriu tvaresnius laivus. Finansavimo sąlygos turi būti aiškios, prognozuojamos ir, svarbiausia, praktiškai įgyvendinamos“, – teigė R. Taraškevičius. Jauniems žmonėms taip pat turi būti sudarytos galimybės įgyti profesinę kvalifikaciją, tobulinti įgūdžius, siekti karjeros ir ilgainiui kurti arba perimti verslą.
Reikalingas stabilus ES finansavimas
Lietuvos vertinimu, būsima daugiametė ES finansinė programa turi užtikrinti pakankamą, stabilų ir lengvai prieinamą finansavimą žuvininkystės bei akvakultūros sektoriams. Parama turėtų padėti jauniems žmonėms pradėti arba perimti verslą, lengviau gauti finansavimą, investuoti į laivyno modernizavimą, mokymą, inovacijas ir pajamų šaltinių įvairinimą. „Galėtume pasinaudoti žemės ūkio sektoriaus patirtimi – jame jauniems ūkininkams nuosekliai teikiama tikslinė ES parama. Panašus ilgalaikis paramos modelis galėtų būti sukurtas ir jauniesiems žvejams bei akvakultūros verslą pradedantiems žmonėms“, – pažymėjo viceministras.
Lietuva pabrėžė, kad kartų kaitos neįmanoma užtikrinti viena atskira priemone. Jaunimas ateis į sektorių tik matydamas jame saugią, orią ir ekonomiškai perspektyvią ateitį.
About the Author
